Paroda tapo ekologiško verslo ir sąžiningos prekybos platforma

Sausį Berlyne vykusioje pasaulinėje parodoje „Žalioji savaitė“ daug dėmesio buvo skirta globalizacijos, aplinkosaugos, ekologinio ūkininkavimo, maisto švaistymo ir išteklių paskirstymo klausimams. Parodą lydėjo protesto akcijos Berlyno gatvėse. Vokietijos žemdirbiai į gatves išriedėjo traktoriais, protestuodami prieš griežtėjančius aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, jiems pavymui su plakatais išėjo „žalieji“ ir gyvūnų teisių gynėjai, reikalaudami griežtesnių aplinkosaugos taisyklių žemės ūkiui. Politinės diskusijos persikėlė ir į „Žaliąją savaitę“, kur vyko svarbus renginys – Pasaulinis maisto ir žemės ūkio forumas (GFFA). Šiemet jo temos buvo susijusios su efektyvia ir tvaria gamyba, saugia ir sąžininga prekyba bei subalansuota mityba.

Forume konstatuota, jog pasaulyje apie 2,5 mlrd. žmonių kenčia nuo bado ar netinkamos mitybos, nes įvairiose šalyse žemės ūkio produktų gamybos sąlygos labai skiriasi – trūksta ariamos žemės, tam nepalankios klimatinės sąlygos. Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio žmonių populiacija išaugs dar 2 mlrd., todėl, Vokietijos federalinės žemės ūkio ministrės Julijos Kliokner teigimu, šiuo laikotarpiu maisto gamyba turės išaugti 70 proc. Kadangi kai kurioms šalims kils iššūkis apsirūpinti maistu, forume kalbėta ir apie prekybos vaidmenį, tolygiai paskirstant išteklius.

Taigi iš vienos pusės kyla poreikis intensyvinti žemės ūkio gamybą, iš kitos – žemdirbiai jaučia spaudimą laikytis Europos Komisijos paskelbto „Žaliojo kurso“. Forume dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad Lietuvos ūkininkams bus sunku įgyvendinti griežtinamus aplinkosauginius reikalavimus, bent jau iki tol, kol jiems skiriamos tiesioginės išmokos nebus suvienodintos su išmokomis, kurias gauna kitų Europos šalių žemdirbiai. Vieningai laikytis šios pozicijos sutarė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai. Netgi komisaras J. Vojciechovskis pripažino, jog, nustatant naujus įpareigojimus žemdirbiams, privalu užtikrinti ir tinkamą žemės ūkio politikos finansavimą.

Vokietijos žiniasklaidoje buvo pristatytas 26 metų ūkininkas Henrichas Debusas, kuris į protesto akciją Berlyne traktoriumi atvažiavo 600 km. Jaunasis ūkininkas sukūręs ekologinį ūkį – dirba 50 ha, laiko 38 karves ir 600 vištų dedeklių, o pagamintą produkciją realizuoja ūkyje. Pirkėjai patys apsitarnauja – į savo indus prisipila pieno (litras kainuoja 1 eurą), pasiima kiaušinių (po 38 centus), mėsos. Pirkėjai pinigus už produktus palieka savitarnos kasoje. Ūkininkas kasdien parduoda 600 l pieno ir 500 kiaušinių. Tačiau H. Debusas svarsto, kad gali tekti grįžti prie įprastinių ūkininkavimo standartų, nes ekologiniai šeimos ūkiai, palyginti su didžiaisiais koncernais, gauna nedidelę europinę paramą ir yra priversti balansuoti ant išlikimo ribos.

Taigi, „Žaliojoje savaitėje“, kaip niekad anksčiau, buvo itin svarbios diskusijos apie globalizacijos, klimato kaitos keliamus iššūkius žemės ūkiui. O ir pačios parodos ekspozicijos atspindėjo visuomenės poreikį tvarumui, gamtos išteklių tausojimui ir ekologiškiems gamybos metodams bei produktams. Joje buvo pristatoma ne tik įvairus ekologiškų produktų asortimentas, bet ir socialiai atsakinga ūkininkavimo praktika, ekologinės inovacijos, sprendžiant tokius uždavinius, kaip klimato kaita, išteklių trūkumas, biologinės įvairovės nykimas. Ypač daug ekspozicijų, susijusių su ekologija, buvo parengusi Vokietija. Vienos iš ekspozicijų atidarymo metu nuskambėjo mintis, jog Vokietijos vyriausybė siekia „išsaugoti savo gyvybės pagrindą ir kartu išsaugoti savo ekonominę galią“. 

Neatsitiktinai Vokietijos federalinė žemės ūkio ministrė Julija Kliockner už novatoriškumą ir veiklą įteikė apdovanojimus ekologiniams šalies ūkiams, nugalėjusiems nacionaliniame konkurse, kuris rengiamas jau dvidešimtus metus. Nugalėtojais tapo „Luna“ ūkis Fredene, kuris saugo nykstančias ūkinių gyvūnų veisles, „Schloss Gut Obbach“ – už pavyzdines regioninės pridėtinės vertės grandines ir keturių ekologinių ūkių grupė „Schinkeler“ – už solidarumą.

Bioland“ – pagrindinė ekologinio ūkininkavimo asociacija Vokietijoje – parodoje pristatė ateities žemės ūkį. Pagal „Bioland“ gaires dirba daugiau kaip 6800 ūkininkų, sodininkų, bitininkų ir vyndarių. Jie turi daugiau nei 1000 partnerių gamybos ir prekybos srityse – kepyklose, pieninėse, mėsinėse ir restoranuose. Kartu jie sudaro vertybinę bendruomenę, kuri įsipareigojusi palaikyti vartotojams saugią ir švarią aplinką, tiekti aukštos kokybės ir sveiką maistą be GMO, rūpintis gyvūnų gerove. Jų verslas ne tik garantuoja pragyvenimo šaltinį, sąžiningą kainą, bet ir yra pagrįstas gyvybingos kaimo kultūros, biologinės įvairovės išsaugojimo ir aplinkosauginiais principais. Tai vadinama sąžininga ūkininkų, gamintojų ir prekybininkų partneryste. 

Keturios Bavarijos ekologinės žemės ūkio asociacijos – „Bioland“, „Naturland“, „Biokreis“ ir „Demeter“ – veikia susibūrę į Bavarijos ekologinio žemės ūkio asociaciją (LVÖ), kurios kartu siekia daryti politinę ir socialinę įtaką.

Federalinė žemės ūkio ministrė Julija Kliockner pažadėjo, kad šalies politikai dės ilgalaikes pastangas išsaugoti ir Vokietijos miškus bei skatins tvarų jų pertvarkymą. „Vudlandą“ ne tik malonu, bet ir būtina turėti“, – pareiškė ji „Miškų dialogo“ stendo atidaryme. Medžiai užima vos trečdalį Vokietijos žemės ploto, ir yra svarbiausi, mažinant klimato kaitos padarinius.

 „Jei nebūtų miškų, CO2 išmetimai būtų maždaug 14 procentų didesni,“ – sakė ministrė, kalbėdama apie vadinamojo „klimato paketo“ reikšmę, – jam patvirtinta daugiau nei pusė milijardo eurų. 

Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulz „Žaliojoje savaitėje“ įteikė ir apdovanojimus ūkininkams bei žemės ūkio kooperatyvams, kurių pastangos padėjo apsaugoti vabzdžius. Iš esmės, tai paprastos iniciatyvos: paliktos nesukultūrintos pievos, pūdyklos, tvenkiniai ir medžiai sausuoliai, kurie tapo vabzdžių buveinėmis.  Aštuoniems šio konkurso projektų vykdytojams įteikta 26 550 eurų piniginiai prizai.

Parodoje buvo skleidžiama informacija apie biologinių stočių tinklą Šiaurės Reino – Vestfalijos regione, kurių veiklą iš dalies finansuoja federalinių žemių vyriausybė. Biologinės stotys prižiūri saugomas teritorijas, retas augalų ir gyvūnų rūšis, palaiko žemdirbystę, tausojančią gamtą, pataria valdžios institucijoms ir piliečiams aplinkos išsaugojimo klausimais ir dirba švietėjišką darbą.

Parodoje buvo kviečiama susipažinti su darnaus ir ekologiško miesto koncepcija, kuri siūlo išeitis, kaip gyventi santarvėje su aplinka. „Bio Cities“ tinklas remia ekologiškų medžiagų naudojimą statyboje, miestų apželdinimą, alternatyvias, neteršiančias aplinkos transporto priemones, ekologiškų maisto produktų naudojimą viešosiose maitinimo įstaigose. „Bio miesto“ ženklą jau patvirtino 14 miestų, tarp jų Erfurtas ir Darmštatas. Buvo pristatytos įvairios medžiagos ir gaminiai, pagaminti iš atsinaujinančių žaliavų, kaip antai – kanapių ar medienos pluoštas, užpildas iš automobilių padangų, kurie gali būti naudojami pastatų apšiltinimui.

Taigi „Žalioji savaitė“, šiemet tapusi ekologiško verslo platforma, paskatino susimąstyti apie žmonijos veiklos bei beatodairiško vartojimo padarinius ir elgtis atsakingiau nei iki šiol.

Dalė Lazauskienė

Šaltinis: www.gruenewoche.de

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *