Šia tema tikrai reikia kalbėti…

Atvažiavome į Prienų rajoną prieš kelerius metus iš Vilniaus ir negalime netylėti. Štai tokios liūdnos mūsų mintys.

Gyvename miške, gyvename čia tik kelerius metus, tad dar neatbuko žvilgsnis ir jausmai. Neaktualizuosiu dabar dar Antano Baranausko aprašytos problemos tik apie kelias belikusias apykreives pušeles. Širdis plyšta matant, kaip kasdien yra šiukšlinami miškai. Kol nestebėjome šios problemos kasdien, tikrai netikėjom, kad šiais – sąmoningėjimo, kovos už ekologiją ir informacijos srauto laikais yra tokių žmonių, kurie nesuprasdami žalos atvažiavę į mišką numeta išgertą butelį, cigarečių pakelį ar bet kokią šiukšlę.
Beje, yra kur kas blogiau… Žmonės, būdami miške, ne tik mėto kasdienines po savęs likusias šiukšles, bet ir atveža jas specialiai! Įsivaizduojate? Dabar, kai jau įsibėgėja 2020-ieji metai! Prieš kelerius metus atvykę čia gyventi (tiesa, reikėtų pasakyti, kad miškas nėra mūsų, aplink mus yra privataus ir valstybinio miško) aplink radome nemažai susigulėjusių įvairių šiukšlių krūvų, buvo ir automobilių dalių, ir statybinių atliekų – visko. Sutvarkėme, daug išvežėme į stambiagabaričių atliekų surinkimo punktą. Bet tai nebuvo procesas, turėjęs pabaigą. Matome, kad tai ne tik seniai atvežtos šiukšlės, kurių atsiradimą nurašėme dėl išsilavinimo, kultūros ir tiesiog žinių trūkumo.
Miškas bene kasdien pildosi naujomis šiukšlėmis! Žmonės atveža savo atliekas, kurias reikėtų vežti į stambiagabaričių  atliekų surinkimo punktus arba tiesiog mesti į buitinį šiukšlių konteinerį! O juk stambiagabaričių atliekų surinkimo punktai puikiai atlieka savo funkcijas! Sunku suprasti, kas pas tokius žmones galvoje: ar jie užaugo šeimoje, ar turi vaikų, ar su kuo nors bendrauja, skaito portalus, žiūri televizorių??? Jei yra nors vienas atsakymas „taip“, aš visai neįsivaizduoju, kaip taip gali žmogus elgtis… Kiek jis turi būti išgedęs, išsiderinęs, sergantis?…  Nesinori tikėti, kad su tokiu žmogumi sveikinausi ar juolab kalbėjausi. Kur jie tokie slepiasi ir iš kur išdygsta? Šiandien miške radau atvežtus 8 maišus, pilnus nukritusių lapų ir spyglių. Bandau suprasti: žmogus gražino: grėbė lapus, šlavė savo sodybos kiemą, sudėjo šiukšles į maišus (tai nėra lengva, gal kas nedarė, nežino), sukrovė į automobilį (kaip suprantu, ne į kiekvieną automobilį tilptų toks kiekis), išvežė iš savo kiemo ir atvežė į visų mūsų „kiemą“ – mišką!!!! Plastikiniai maišai yra kokius 10–20 metų? O lapai juose irs kur kas ilgiau, nei būtų išmesti į kompostą! Gerai, gal žmonės neturi supratimo apie kompostavimo naudą, gal tingėjo vežti į stambiagabaričių atliekų punktą (nors vienas iš jų yra visai netoliese), bet kodėl atvežus šių maišų žmogus negalėjo iškratyti ir išsivežti? Tai padarius tikrai nebūtų labai didelės bėdos. Gal ir būtų šiokia tokia invazija, bet gamta tai pakeltų. Atskira problema – miško kirtėjai ir retintojai (net nežinau, kaip juos vadinti) jau yra taisyklė, kad kai tik jų buvo dirbta, – žiūrėk – jau gali detaliai žinoti, ką jie valgė, gėrė ir rūkė.  Man labai gėda už šiuos žmones, už jų tėvus ir jų vaikus? O Jums?
(Autorė redakcijai žinoma)