Per demokratiją – į tautinį individualumą

Demokratinė kultūra apibrėžiama kaip individų troškimas ir gebėjimas individualiai ir kartu aktyviai dalyvauti juos veikiančiuose vyriausybės viešuosiuose reikaluose. Ar visuomenėje veikia demokratinė kultūra, parodo tai, kaip aktyviai, efektyviai ir tęstinai pilietinė visuomenė prisideda prie gerovės kūrimo, tolerantiško bendradarbiavimo ir kolektyvinių sprendimų kūrimo. Demokratinė kultūra yra apie pagarbą kitokiam, asmens laisvę ir kolektyvinę savivaldą. Demokratinė kultūra priklauso nuo kiekvieno piliečio asmeninių gebėjimų dalyvauti kultūros kūrimo procese ir visokeriopai skatinti šio proceso sklaidą.
Ar įmanu Europoje įžvelgti bendrų demokratinės kultūros ženklų? Ar egzistuoja reikšmingi tarpkultūriniai skirtumai, trukdantys bendrai demokratinės kultūros raidai? O gal Europoje egzistuoja kelios demokratinės ir politinės kultūros?
Šie klausimai kilo, kai Birštono gimnazijos anglų kalbos mokytoja Birutė Sinkevičienė pateikė projekto Erasmus+ paraišką ir Nacionalinė agentūra ją patvirtino. Tai – daugiašalis projektas (dalyvauja Lietuva, Turkija, Italija, Ispanija, Graikija), truksiantis 24 mėnesius. Projekto „Demokratija – kelionė iš gilios praeities į dabarties visuomenę“ tikslas yra supažindinti 15–18 metų moksleivius su skirtingomis kultūromis, ugdyti pagarbą ir toleranciją kitokiam individui, kitokiai pasaulėžiūrai. Kita vertus, tai puiki galimybė parodyti savo šalies, savo tautos unikalumą. Jau Renesanso epochoje Vilnius garsėjo kaip demokratiškas miestas, kuriame taikiai sugyveno įvairių religijų, įvairių kultūrų žmonės. Mokantis iš praeities, galima daryti prielaidą, kad tik demokratiškoje bendrystėje įmanu išsaugoti tautinę tapatybę, tautos savastį. Projekto metu bus pristatyta demokratinė pasaulėžiūra bei kultūrinė gyvensena: tradiciniai ritualai, papročiai, liaudies muzika, tautiniai drabužiai, nacionaliniai patiekalai. Be to, moksleiviai išgyvens teigiamus potyrius, pagerins kalbėjimo ir bendravimo įgūdžius, įgis ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir asmeninės patirties, reikalingos asmenybės brandai. Demokratinės kultūros reikia mokytis, nes būtent šie jaunuoliai ateityje reprezentuos Europai savo valstybę, istorinį paveldą bei kultūrą. Būtų galima perfrazuoti projekto pavadinimą: tai ne tik demokratijos kelionė iš praeities į dabartį, bet ir projekcija į ateitį. Be abejo, šis Erasmus+ projektas – tai dar viena demokratijos pamoka, o tokių pamokų jaunajai kartai teks daug išmokti.
Iveta Montvydienė
Birštono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja