„Ėsk, karvute, žalią šieną…“

Visi žinome, kad lietuvių liaudies tautosakoje yra gražių pasakojimų apie naminius gyvulius. Žmogui arklys buvo transporto priemonė, pagalbininkas žemės ūkyje, o karvė – šeimos maitintoja. Žmogus savo augintinius vadindavo malonybiniais žodžiais, su jais kalbėdavosi suprasdami jų kalbų.
Buvome pakviesti „Skruzdėliukų“ grupę lankančio ugdytinio Maltes Jorio mamos Rasos apsilankyti Prienų rajone, Rasimų ūkyje. Mus atvykus pasitiko Maltes Jorio mama ir visus nusivedė per pievą ganyklų link. Daugumai mano grupės ugdytinių tai buvo pati pirma išvyka iš arti pamatyti karvių bandą. Bandoje ganėsi ne tik maži veršeliai, jų mamos, bet ir labai didelis, stiprus, galingas jautis, vardu Helas. Mama Rasa mus visus supažindino su taisyklėmis, kaip reikia elgtis stebint galvijų bandą: negalima bėgioti, garsiai šaukti, mojuoti rankomis, o būti visiems būryje. Einant per pievą netikėtai mums kelią pastojo nuo mamos pabėgęs jaunas arkliukas – kumeliukas, lyg norėdamas, kad vaikai juo pasidžiaugtų, pasigrožėtų. Vaikai džiaugėsi, kad iš arti pamatė mažą kumeliuką. Vienas per kitą kalbėjo, koks jo kailis, akys, o kodėl jam ant veido uždėti diržai – apynasris. Visus iškilusius klausimus teko aiškintis.
Pasidžiaugę kumeliuko bendryste, priėjome elektrine tvora aptvertą besiganančią karvių bandą. Mama Rasa turėjo aparatą, kuris parodo elektros srovės stiprumą. O kaip reikia pro jį praeiti, kai teka elektros srovė? Nužeminus įtampą, pro vartus mus įleido iš arti pamatyti galvijų bandą. Vaikai susižavėję žiūrėjo į galvijus – karves ir jų jauniklius. Karvės „patyrinėjusios“ mus ir „supratusios“, kad nekeliame joms pavojaus, išliko ramios. Tik karts nuo karto atsigręžusios nuo šėryklos pažvelgdavo mūsų pusėn. Vaikai iš arti stebėjo karves, jų kailį, kojas, netgi kanopas. Atkreipė dėmesį, kad vieniems karvių jaunikliams į nosį įverti žiedai. Jie yra neskausmingi, bet reikalingi.
Gana ilgai užsibuvę galvijų ganykloje, skubėjome į autobusiuką ir vykome apžiūrėti žemės ūkio technikos. Vaikai negalėjo atsistebėti didžiulių traktorių, kombainų ir jų padargų gausa. Mama Rasa pasakojo ir pasakojo, ką laukuose „veikia“ traktorius, plūgai, pjaustymo lėkštės ir kt. O kiek šieno, šiaudų, šienainio rulonų reikia parūpinti karvėms, kurios žiemą praleis tvartuose. Į tvartus karves iš ganyklų suvežios bandovežiu.
Aplankėme grūdų saugojimo bokštus, kuriuose supilti įvairūs grūdai, reikalingi galvijų pašarams.
Patyrę daug teigiamų emocijų, sužinoję apie galvijus, žemės ūkio techniką ir padėkoję Maltes Jorio mamai Rasai už galimybę apsilankyti Rasimų galvijų ūkyje, grįžome į darželį.
Danutė Adamonienė
Mokytoja