Diena su kariu savanoriu

„Ką žinote apie Tėvynės gynėjo kasdienybę? Ar esate šaudę iš modernių karinių ginklų? Ar vairavote karinį visureigį bekelės sąlygomis? Ar išbandėte taiklumą mesdami mokomąsias granatas? Ar kėlėtės virve per kliūtį? Jei nesate to bandę, tai kviečiame atvykti į renginį „Diena su kariu savanoriu“ Brigados generolo Kazio Veverskio poligone…“, – buvo rašoma kvietime.
Susigundžiau ir atvykau. Po šalnos besisklaidantis rūkas pranašavo gražią saulėtą rudens dieną. Per Kazlų Rūdos miškus į poligoną vedantis vingiuotas keliukas nebuvo klaidus. Tarp pusšimčio Kauno apskrities smalsuolių pamačiau ir pažįstamų veidų iš Prienų krašto. Pasižvalgę po miškais apsuptą poligoną, kuriame karts nuo karto aidėjo šūviai, sugužėjome į palapinę. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos II rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Ričardas Stakelis, supažindinęs su KASP pajėgomis bei kario savanorio tarnyba, palinkėjo smagios ir prasmingos dienos. Sveikinimo žodį tarė ir štabo viršininkas mjr. Skomantas Povilionis. Įdomi, intriguojanti Lietuvos kariuomenės vado patarėjo, karo istoriko prof. dr. Valdo Rakučio paskaita apie karus, savanorius, patriotizmą, vyro, moters vaidmenį kariuomenėje ir kt. Palikę palapinę sustojome bendrai nuotraukai. Suskirstyti į septynias grupes po šešis žmones, vadovaujami savanorių, turėjome įveikti septynias užduotis.
Mūsų grupelėje – vienos moterys! Bet kokios! Tai Jiezno kultūros ir laisvalaiko centro direktorė Dalia Vertinskienė, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Neringa Garmuvienė, Jiezno seniūno pavaduotoja Asta Lukšaitė, Balbieriškio seniūnė Sigita Ražanskienė ir senjorė Vida Petkienė iš Kazlų Rūdos. Vadas – savanoris Nerijus.
Pirmoji užduotis – pasala. Apsiginklavę automatiniais šautuvais G-36 ir patekę į priešiškas pajėgas mokėmės, kaip saugiai, pridengdamoms viena kitą, atsitraukti. Paskui teko kratytis važiuojant šarvuotuoju transporteriu, automatiniu šautuvu G-36 šaudyti į taikinį iš 25 m ir 50 m… Atėję į „išgyvenimo“ stotelę mokėmės, kaip įkurti ugnį be degtukų, iš eglišakių paruošti palapinę nakvynei, paspęsti spąstus gyvūnui ir kt. Pasirodo, papuolus į ekstremalią situaciją, pvz., pasiklydus miške, svarbiausia nepanikuoti, nesiblaškyti, įvertinti situaciją ir, jei reikia, pasistatyti pavėsinę, pasiruošti nakvynei. Sraigtasparnis su dabartinėmis priemonėmis per parą mus būtinai suras… Neįprastas buvo lynu kėlimasis per kliūtį, granatos mėtymas… Naudingos pirmosios medicininės pagalbos pamokos…
Visos užduotys įvykdytos beveik per tris valandas. Diena su kariais savanoriais baigėsi prie stalo su gardžia kareiviška koše. Mano bendražygės, paklaustos, ar buvo smagu, kaip susitarusios sakė:
– Puiki diena, kitokia nei kitos. Daug sužinojome, pasimokėme, sutikome įdomių žmonių. Naudinga buvo ir išbandyti save. Lengva nebuvo…
Onutė Valkauskienė
Nuotraukos autorės