Piligriminė kelionė į Šiluvą ir Kryžių kalną

Birštono onkologinių ligonių klubo veiklos organizatorės Angelė Kederienė ir Nijolė Dusevičienė parapijiečius pakvietė vykti į garsiuosius Šiluvos atlaidus. Mus išlydėdamas Birštono parapijos klebonas, mons. dekanas Jonas Dalinevičius sakė: „Jei bus lietaus, tai – Dievo ženklas, laiminantis kelionę…“
Autobuse nusiteikėme piligriminei kelionei, vadovaujant Sakralinio muziejaus vadovei Romai Zajančkauskienei, kalbėjome maldas, skirtas Švč. Mergelei Marijai. Vadovė taip pat išsamiai supažindino su šventovės ir Apsireiškimo istorija.
Šiluvos šventovė visame pasaulyje garsėja Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu 1608 m. Ši stebuklinga istorija, kurią pripažino Vatikanas, miestelį sieja su kitomis Europos vietovėmis Prancūzijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Piligrimai, maldininkai ir keliautojai Šiluvoje randa ne tik įspūdingą baziliką, unikalią koplyčią su apsireiškimo akmeniu, bet ir neįkainojamą RAMYBĘ… Šiluvoje taip pat beveik 500 metų švenčiami Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, daugiau kaip 300 metų gerbiamas ir malonėmis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje meldėsi ir Švč. Mergelės Marijos globai Lietuvą pavedė popiežius Jonas Paulius II.
Po pamaldų Bazilikoje ėjome į didingą Marijos apsireiškimo koplyčią, kurią suprojektavo A. Vivulskis, o kertinį akmenį pašventino prelatas J. Mačiulis – Maironis, jos aukštis – 44 m. Koplyčios viduje ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo – Švč. Mergelės Marijos statula. Kartu su kitais maldininkais aplink viduryje esantį altorių ėjome keliais, atgailaudami ir prašydami malonių…
Labai gražiai sutvarkyta aikštė, kurioje vyko pamaldos. Ją puošia Jono Pauliaus II skulptūra (autorius Czeslav Dzwigaj, Krokuva).
Vėliau vykome į Kryžių kalną. Prie jo yra įrašas: „O kad Tavojo Kryžiaus šviesa, Viešpatie, nušviestų ir įprasmintų visus kryžius. Ačiū Jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą.“ (Pop. Jonas Paulius II 1993.09.07).
Šiuo metu kalne priskaičiuojama maždaug 200 tūkst. skirtingo dydžio kryžių. Ypatingos reikšmės Kryžių kalnas įgijo sovietiniais metais, kai tapo stebinamai atkaklaus pasipriešinimo režimui vieta…
Palikę rožančius bei kryželius Kryžių kalne, pasukome namų link. Kartu su mumis keliavusi žemaitė p. Teresė sakė: „Žemaitijai ŠILUVA – pati švenčiausia vieta. Pamenu, kai, dar būdama vaikas, eidavau iš Raseinių į atlaidus Šiluvoje. Didžiausia sielos atgaiva apima Švč. Mergelės Marijos koplyčioje. Kasmet stengiuosi atvykti čia…“
Apsivalę, atsinaujinę, tapę geresni, grįžome namo, ir kad kuo ilgiau tokie ir būtume…
Dėkojame organizatorėms ir mus saugiai vežiojusiam vairuotojui Valdui Ignui Šapauskui.
Nijolė Juozaitienė