Aš jau radau paparčio žiedą…

Marytė Žaromskienė, bibliotekininkė:
– Paparčio žiedas ir jo paieškos dabar yra kaip graži metafora. Rasos – gamtos duota šventė, tad man ji siejasi su archajika, su mūsų protėviais ir jų gamtiška pasaulėjauta, baltų religija, mitologija ir papročiais. Įjungus vaizduotę, galiu mėginti nusikelti į anuos laikus. O paparčio žiedo suradimą ar nesuradimą traktuoju kaip vidinę būseną ir nusiteikimą. Čia kaip pati Rasos šventė – kartais gali įsijungti į bendrą smagų kolektyvinį šurmulį, kartais vienumoje pasinerti į refleksijas ir jausti visišką pilnatvę.


Janina Kulbušauskaitė – Armonienė, Prienai:
– Paparčio žiedas… taip radau… daug paparčio žiedų. Tai – nugyventi metai, šeima, branda, patirtis, ištikimiausi draugai, kolegos. Tikiu, kad patį gražiausią ir didžiausią paparčio žiedą dar surasiu ateity. Gali būti, kad jau ir per šias Jonines. Žinau, kad tai bus stebuklų ir siurprizų naktis – šventė, kurią sukurs šeimos nariai, nepakartojami draugai ir kolegos, susibūrę kartu prie bendro laužo: tai žaidimai, vainikų plukdymas, norų galvojimas, pašnekesiai, maudynės (ištvermingiausių) stebuklingame vandenyje. Ačiū visiems, kurie aplanko be pakvietimo ir sukuria gražią šventę, atsinešdami po savo sukurtą šedevrą – firminį patiekalą ir gerą nuotaiką.


Janina Šilkaitienė, Pakuonis:
– Paparčio žiedas jau surastas seniai. Džiaugiamės tuo, ką turim. Šios šventės nesureikšminam. Ji ateina ir praeina. Svarbiausia, kad prisimins draugai, vaikai, kad gyvi, kad sveiki, kad esam mylimi ir turim ką mylėt.


Renata Simanavičienė, Balbieriškis:
– Nubrisk rasotais Joninių takeliais
žalių paparčių ošime,
surask vienintelį žiedelį,
pražydusį šiąnakt šile.
Pakelk rankas rytmetį ankstyvą tu į saulę,
pasveikinki Jonus visus
ir žiedą tą paparčio dovanoki,
kad laimę neštų į namus!


Rasa Černomorec, Dūmiškės:
– Tikiu žydinčio paparčio galia, nes žiedas juk surandamas tik dviese… Daugiau nei prieš trisdešimt metų jį suradę su vyru vis papildome pievų gėlėmis – puoselėjame mūsų bendrų gyvenimo metų puokštę…


 

Jonas Grabauskas, Stakliškės:
– Mano paparčio žiedas surastas. Bet ieškojau ilgai ir visur, kol suradau Stakliškėse. Šovė mintis su Marija nuvažiuoti į Kryžių kalną, kur ir pasipiršau jai. Tai buvo birželio mėnesį prieš ketverius metus. Mane gyvenimas ir vėtė, ir mėtė. Ji atvedė į doros kelią. Jos dėka įkurtas skautų teatras „Pykšt pokšt“, suburtas mėgėjų teatro kolektyvas „Veidrodis“. Ir su skautais, ir su „Veidrodžiu“ sukurtas ir parodytas ne vienas spektaklis.
Pirmasis spektaklis „Mindaugas“ pagal Just. Marcinkevičių parodytas būtent liepos 6 dieną ant Gerulių piliakalnio. Šiais metais ant Aukštadvario piliakalnio rodysime „Vydūnas numanė“. Džiaugiuosi ir visiems dėkoju už Metų žmogaus ir šviesuolio vardą. Esu sukūręs daug vaidmenų ir su Hana Šumilaite. Pavyzdžiui, su Čechovo „Piršlybom“ turėjom 135 turnė, ir ne tik Lietuvoje. Dabar dar vadovauju ir kaimo kapelai „Kaima vaike“, pats groju bandonija.
Taip jau sutapo, kad 65 -tąjį savo gyvenimo birželį minėsiu būtent per Jonines ant Verknės kranto, kur susirinks artimieji, draugai, teatralai. Jie matys ir spektaklį – komediją „Vydūnas numanė“, išgirs kapelą ir kartu dainuos, ir bus dar daug daugiau stebuklų Joninių naktį. Nes gyvenimas juk yra dialogas. Idealių žmonių nėra, juk ir Dievas klaidą vieną padarė su tuo apatiniu šonkauliu… Kaip nėra ir rytojaus. Taigi kurkime gyvenimą čia ir dabar. Kiek paliksim – tiek prisimins…


Regina Malinauskienė, Birštonas:
– Džiaugiuosi suradusi jau septyniasdešimt su viršum paparčio žiedų. Šiais metais ieškosiu darželyje – po langu. Gal ir surasiu vėl. Stebuklai įvyksta Joninių naktį ir ne tik, svarbiausia – reikia labai tuo tikėti…


Marcelė, Birštonas:
– Gėlių pilna troba, tai paieškosiu tarp jų ir paparčio žiedo. Seniai surastą, kuris man žydėjo 65 bendro gyvenimo metus, kartais susapnuoju, užperku Mišias, prisimenu. Gal susapnuosiu ir Joninių naktį. Žinoma, pasveikinsiu visus Jonus, kurių nemažai tarp artimųjų.


Marytė, Birštonas:
– Paparčio žiedas – tai laimė. Eini eini, ieškai ieškai – ir taip visą gyvenimą. Jau vieną radau ir užtenka…


Nerijus ir Jūratė iš Kauno, dažnai poilsiaujantys kurorte:

– Paparčio žiedas jau rastas. Štai sėdi šalia manęs. Todėl daugiau neieškosime. O laikraštis jūsų Kaune bus? Nebus? Tai atvažiuosim per Jonines į Birštoną nusipirkti (šypsosi ir sako, jog paparčio žiedas – tai gili sąvoka, kurią kiekvienas savaip pajaučia).


Vitalija, Birštono seniūnija:
– Džiaugiamės gyvenimu, jo pilnatve ir šalia esančiaisiais. Mėgaujamės akimirkomis. Svarbiausia, kad esame sveiki – tai yra paparčio žiedai…


Parengė Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Redakcijos skiltis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *