Gitanas Nausėda: „Esu stiprus“

Prasidėjus prezidento rinkimų politinei kampanijai pirmas iš kandidatų Prienuose apsilankė Gitanas Nausėda. Kovo 27 -ąją prieš vidurdienį jis pabuvojo Prienų globos namuose, vėliau kultūros ir laisvalaikio centre susitiko su Prienų švietimo pagalbos tarnybos ir Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentais. Pasiklausyti susirinko ir nemažai prieniečių.
Pristatytas, kaip iškilus Lietuvos ekonomistas, finansininkas, dėstytojas, mokslininkas, svečias pajuokavo, kad iškilus esąs tikriausiai dėl savo 192 cm ūgio. Atvyko ne vienas, kaip komandos narę pristatė kelionėje jį lydėjusią žmoną Dianą. Apžvelgęs pilnutėlę salę nustebo, kokie žvalūs ir jaunatviški TAU studentai.
– Matau, kad domitės, kas vyksta Lietuvoje. Tai – natūralu. Čia mūsų žemė, vaikai, džiaugsmai, rūpesčiai, pergyvenimai. Tas jausmas, pergyvenimas, kas vyksta ar nevyksta Lietuvoje, ir atvedė mane, kur esu dabar, kad esu kandidatas į prezidentus,- susitikimą pradėjo G. Nausėda, trumpai papasakodamas apie darbo karjerą. Ji prasidėjo 1992 m., kai grįžo iš studijų Vokietijoje ir pradėjo dirbti Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, vėliau Lietuvos banko bankų priežiūros departamente, kitur. 1999 m. pabaigoje nusprendė, kad ekonomikos analitiko duona būtų įdomesnė, ir pasuko į tuometinį Vilniaus banką. Ten dirbo iki 2017 metų rudens, kol nutarė kandidatuoti į prezidentus.
– Ši įgyta patirtis per darbo 25 metus leido į daugelį reiškinių žiūrėti su tam tikru patyrimu, išmanymu. Manau svarbu, jog buvau abiejose barikadų pusėse: ir valdiškoje, ir privačiame sektoriuje. Šiandien, kai man verslininkai skundžiasi, kad nėra susikalbėjimo su valdžia, kad valdžia mato tik save, bet nemato tų, kurie kaip bitutės suneša medų į valstybės biudžetą, sakau, kad aš tai suprantu, nes žinau, kaip tie pinigėliai sunkiai uždirbami. Ir nesvarbu, ar žmogus dirba lentpjūvėje, ar finasų institucijioje, – kalbėjo G. Nausėda. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje atsiranda valstybiškai mąstančių verslininkų karta, ne tik ta, kuri perka – parduoda. Kaip pavyzdį pateikė bendrovės „Intersurgical“ generalinį direktorių Sigitą Žvirblį. Sėdintis neįgaliojo vežimėlyje vyras Pabradėje sukūrė medicininės medikamentų gamybos įmonę, kurioje dirba 2000 žmonių. Ir dirba ne už 600, o už 2000 ir daugiau eurų. Planuoja vieną gamybos padalinį kurti tame mieste, kuris labiausiai stokoja verslo darbo vietų.
– Esu prieš kai kurių politikų ir ekonomistų požiūrį, kad nieko nereikia daryti, kaip bus, taip bus gerai, išnyks tie maži miesteliai, liks tik keli dideli miestai, kitur dirvonuos žemė, ganysis karvės… Ar tokios Lietuvos norime? – salėje susirinkusiųjų klausė svečias.
Išgirdęs „ne“, pristatė savo viziją. Tai – Lietuva su etnografiniais regionais, skirtinga šnekta, žmonės neemigruoja, o savo krašte gyvena kur nori, darbas netoli namų, gauna orų atlyginimą, augina vaikus…
– Galite paklausti, ką prezidentas gali nuveikti? Mano požiūris į prezidentą šiek tiek platesnis.Teisininkai mėgsta sakyti, kad pažiūrėčiau į Konstituciją, ką prezidentas gali? Tai užsienio politika, teisėjų skyrimas, vietos banko valdybos pirmininko kandidatūros siūlymas Seimui, kariuomenės reikalai ir vadovavimas… Kur ta vidaus politika? Jiems atsakau, kad prezidentą renka visa tauta. Tai suteikia didelį pasitikėjimo mandatą ir prezidentas gali labai daug. Pirma – gali pasitelkti labai stiprų patarėjų štabą ir pats gali jį formuoti, pasakyti vyriausybei, kur reikėtų dirbti geriau ar kažką keisti, – kalbėjo svečias.
G.Nausėda taip pat pristatė ir savo užsienio politikos viziją, palietė energetikos, Astravo atominės elektrinės ir kitus šiandien aktualius klausimus. Klausimų laukė ir iš salės. Prieniškiai smalsavo, kiek kalbų moka, kodėl Švedijos bankai nemoka palūkanų, ar bus krizė, kodėl Rusija mus turėtų pulti, kokia šeimos politika, ką mano apie dvigubą pilietybę, ar jaučiasi stiprus, kad iškeltus klausimus, tikslus galėtų įvykdyti, dėl mokesčių, kaip baigsis Brexit’as ir kt.
G. Nausėda sakė, kad moka rusų, vokiečių ir anglų kalbas. Bankai didina įkainius ir nemoka palūkanų, nes neturi konkurentų. Jo manymu, padėtis pasikeistų, jei Lietuvoje atsirastų dar bent trys, keturi bankai, o tokios krizės, kokia buvo prieš dešimtmetį, jau nebus. Pasak svečio, galimas nedidelis ekonomikos nuosmukis. Dėl Rusijos, tai geriausias pavyzdys Ukraina, kai Krymas jau priklauso Rusijai. Šeimas reikia remti – mokėti ne tik vaiko pinigus, bet ir dirbantiems tėvams mažinti mokesčius. Valstybė tol stipri politiškai ir ekonomiškai, kol joje gyvena žmonės ir neišsibėgioja. Jis už tai, kad emigrantai išsaugotų pilietybę, ji nebūtų atimta ir emigravusieji visada galėtų sugrįžti į Lietuvą. Dėl Brexit’o, mano, kad išstojimo terminas bus atidėtas, Didžioji Britanija priims tas sąlygas, kurias suderėjo su ES, pasitrauks ir turės pakankamai draugišką režimą prekiauti ir bendradarbiauti su ES. Be susitarimo neturėtų pasitraukti, nes tai nenaudinga… O klausimą, ar jaučiasi stiprus, kad įvykdytų savo tikslus, kandidatas į prezidentus atsakė:
– Taip. Jei nesijausčiau stiprus, manęs čia nebūtų! Esu stiprus!
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *