Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1918 metų lapkričio 16 dieną tuometinio Ministro pirmininko, prof. Augustino Voldemaro įsakymu, buvo įsteigta viena svarbiausių valstybės įstaigų – Lietuvos pašto valdyba. Tad nuo šios datos Lietuvos paštas, o ir visa ryšių sistema skaičiuoja savo istoriją.
Lietuvos ryšių šimtmetis buvo gražiai prisimintas praėjusių metų lapkričio 23 -iąją Vilniuje vykusioje Lietuvos ryšių šimtmečio šventėje, kurią organizavo Lietuvos Mokslų Akadenija ir Lietuvos informatikos ryšių ir elektronikos bendrija.
Šiame prasmingame paminėjime dalyvavęs ilgametis ryšių sistemos darbuotojas, buvęs Prienų ryšių mazgo viršininkas Stanislovas Šarauskas pasakojo, kad ryšininkai turi gražią tradiciją draugėn susiburti kas penkerius metus, bet šis susitikimas buvo ypatingas. Jis sukvietė bendrystei per 300 Ryšių ir informatikos įmonių darbuotojų bei veteranų. Ir labai svarbu tai, kad šventės metu buvo pristatyta solidi knyga „Lietuvos ryšiai 1918 – 2018“, kurioje įprasmintas Lietuvos ryšių šimtmečio kelias.

Šios knygos idėja, kurios iniciatoriai yra Alfredas Barsevičius ir prof. Gintautas Žintelis, yra paremta siekiu atskleisti Lietuvos ryšių sistemos vystymosi procesus bei dinamiką, kurios įkvėpėjais bei įgyvendintojais buvo lemta būti visiems šioje sistemoje dirbusiems specialistams, prisidėjusiems savo darbais, žiniomis ir nuolat augančiu smalsumu naujovėms.
Knygoje, prie kurios sudarymo buvo susitelkę daug žmonių, prisimintos ir pašto kūrimosi ištakos, siekiančios dar XVI amžių, ir pirmieji paštininkai – raiteliai bei balandžiai, ir kiti žinių perdavimo bei pašto pristatymo būdai, iki mūsų dienų turėję labai įvairių formų – nuo šaudymo artilerijos šoviniais iki gabenimo oro balionais, dirižabliais bei kitomis priemonėmis. Bet jau pats knygos pavadinimas liudija apie tai, kad dokumentais, faktais bei nuotraukomis iliustruotoje monografijoje ryškiausiai yra atspindėtas būtent ryšių šimtmetis, pradėtas skaičiuoti nuo Pašto valdybos įkūrimo. Jos sričiai tuomet buvo priskirta paštas, telegrafas,telefono ryšiai, vėliau ir radijo stočių techninė priežiūra. Paskui buvo karo metai, sekė viena, kita okupacija, keitėsi ryšių struktūra, administravimas. Kaip ir kitose srityse, taip ir ryšiuose buvo visko, bet vėlesniais dešimtmečiais, ypač po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo permainos, mokslo pasiekimai ir naujovės į ryšių sritį skrido tiesiog viesulo greičiu. Šiandien mes savo gyvenimo jau neįsivaizduojame be visagalio interneto, mobilaus ryšio, išmaniosios televizijos.

Prienų pašto istorijos ištakas mums šiandien primena socialinių mokslų daktaras, kolekcininkas Vygintas Bubnys.
Jau daugelį metų V. Bubnį domina viskas, kas susiję su Lietuvos pašto istorija – nuo seniausių siuntų XIX a. pradžioje iki Antrojo pasaulinio karo. Vienas žymiausių Lietuvos filatelistų kolekcionuoja pašto ženklus, vokus, atspaudus, yra kelių knygų autorius.

100 metų Lietuviškam paštui Prienuose

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos pašto Valdybos viršininku buvo paskirtas Benjaminas Tamošiūnas ir ši data yra laikoma modernios Lietuvos pašto gimtadieniu. Šių metų sausio mėnesį sukako 100 metų, kai Prienuose savo gyvavimą pradėjo Lietuvos pašto įstaiga, nes 1919 m. sausio 13 d. Pašto įgaliotiniu organizuoti veiklą buvo paskirtas Tamošius Simonaitis.
Paštas, veikęs Prienuose nuo XVIII amžiaus paskutinio ketvirčio, savo veiklą nutraukė kaizerinės Vokietijos kariuomenei įžengus į miestą. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių karinė administracija Prienuose pašto įstaigos, skirtos civilinių gyventojų aptarnavimui, nebeatidarė. Dabartinės Lietuvos teritorijoje okupacinė vokiečių administracija 1916 m. pradžioje tik 17 -oje miestų atidarė pašto įstaigas, skirtas civiliams, o 1918 rudenį veiklą pradėjo dar šešios.
1919 m. liepos 20 d. paskyrimą dirbti Prienų pašto įstaigoje valdininku gavo vienas iš pirmųjų Pašto Valdybos organizuotų ir įsteigtų Paštininkų kursų absolventų Pijus Vasylius. Kada konkrečiai buvo pradėta priiminėti korespondencija iš Prienų gyventojų, nėra aišku, bet jau vasarį siųstas vienas atvirlaiškis yra žinomas. Pašto įstaiga buvo gavusi pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, spausdintų Kaune ir Berlyne, todėl ant siuntų ir galime šiuos ženklus sutikti. Pašto įstaiga kalendorinio antspaudo dar neturėjo gan ilgoką laiką ir pašto ženklai būdavo nuvertinami ranka užrašant vietovės pavadinimą Prienai ir datą (Pav. 1). Anksčiausia data, kai žinomas išsiųstas toks atvirlaiškis, yra vasario mėnuo, o vėliausiai dar ranka ant pašto ženklų užrašant miesto pavadinimą Prienai ir datą, korespondencija sutinkama ir 1919 m. gruodžio viduryje .
Prienų pašto įstaigoje 1920 -ųjų pradžioje buvo gautas antspaudas su stačiakampės formos rėmeliu su žodžiu Prienai ir po juo einančia horizontalia eilute ir numeriu. Pagal savo tipinę formą tokie antspaudai turėjo būti naudojami perlaidoms žymėti, bet galvojama, kad šiuo antspaudu buvo nuvertinama ir pašto korespondencija. Tokiu antspaudu nuvertintų Berlyno IV laidos ženklų yra randama, bet nei laiškai, nei atvirlaiškiai filatelinėje literatūroje dar minimi nebuvo (Pav. 2).
Pašto korespondencijos, o ir pačių pašto ženklų nuvertintų ranka su užrašu Prienai yra išlikę labai nedaug ir jie sutinkami labai retai, tačiau filatelistai linkę spėti, kad kalendorinio antspaudo Prienuose dar nebuvo ilgoką laiką ir pašto ženklai, kuriais buvo apmokama korespondencija, buvo nuvertinami ženklus tiesiog perbraukiant pieštuku (Pav. 3).
Vytauto Fugalevičiaus sudarytame Lietuvos pašto kalendorinių atspaudų kataloge, išleistame 2015 m. Vokietijoje, rašoma, kad filatelistai Prienų kalendorinio antspaudo naudojimą yra sutikę su ankstyviausia – 1922 metų data. Kodėl Prienų paštas, kurio vadovas buvo paskirtas kartu su pirmaisiais dvidešimčia Lietuvos pašto įstaigų vadovų, taip ilgai veikė be kalendorinio pašto antspaudo, dabar labai sunku ir spręsti. Priežastis, matyt, slypi ir tame, kad buvęs pašto įstaigos vadovas Tamošius Simonaitis 1920 metų pabaigoje veiklą tęsė jau kitame darbe.