Muziejaus ekspozicijose – „Aukšto skrydžio žmonės“

Šių metų vasario 22 -oji Prienų krašto muziejui atmintina diena. Įgyvendinus investicinį projektą „Prienų krašto muziejaus modernizavimas“, lankytojai buvo pakviesti į naujų ekspozicijų „Aukšto skrydžio žmonės“ atidarymo šventę.
Šventiniame renginyje dalyvavo daug garbių svečių“, tarp jų – poeto Justino Marcinkevičiaus dukra Ramunė, rašytojo Vytauto Bubnio žmona rašytoja Elena Kurklietytė, partizanų Lukšų artimieji ir kiti kraštiečiai.
– Su meile sudėtas, su pagarba surinktas ir išrikiuotas šito krašto gyvenimas, jo žmonių darbai, jų džiaugsmas ir vargas, jų kančios ir praradimai. Čia dega niekad neišblėsęs mūsų žmonių laisvės, tiesos ir grožio siekis. Čia apsigyveno mūsų krašto dvasia, įsikūnijusi audiniuose, medžio ir molio dirbiniuose, senose nuotraukose ir knygose. Tegul būna jai čia gera ir jauku, – šiais poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais, pasakytais 1995 m. rugsėjo 16 d. muziejaus atidarymo proga, šventę pradėjo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Leonas Sakalavičius.
Nuo to laiko praėjo beveik ketvirtis amžiaus, užaugo nauja karta, daug kas pasikeitė. Pasikeitė ir muziejai. Įgyvendintas ir Prienų krašto muziejaus modernizavimo projektas. Pasakodama apie jį muziejaus direktorė Lolita Batutienė sakė, kad muziejus pakeitė veidą, bet savo dvasios neprarado. Daugiausia eksponatų saugoma dokumentų, fotografijų ir spaudos rinkiniuose. Kuriant atnaujinto muziejaus konsepciją ir atsižvelgiant į saugomus rinkinius svarstyta, kaip turimus eksponatus pateikti įdomiai, patraukliai, naujoviškai…
– Supratome, kad svarbiausia yra žmonės.Todėl ir ekspozicijas pavadinome „Aukšto skrydžio žmonės“. Daug žymių žmonių kilę ir gyvena šiame krašte. Daugelio jų darbai rodo, kad jie mokėjo ir moka žvelgti aukščiau, plačiau, neapsiriboti dienos problemomis. Norime jums papasakoti apie žmones, kurie gimė čia, bet, užsiauginę sparnus, išskrido į platųjį pasaulį. Tačiau didžioji jų dauguma tebemyli savo kraštą, – kalbėjo L.Batutienė.
Direktorei ir Prienų rajono merui Alvydui Vaicekauskui perkirpus simbolinę juostelę, o Prienų parapijos klebonui Jonui Baliūnui pašventinus patalpas, svečiai pasklido po muziejų. Jame įrengtos 8 naujos ekspozicijos (trys ekspozicijos pristatytos anksčiau). Pirmame aukšte galima susipažinti su Pšemeneckių namo istorija, kun. Juozu Zdebskiu, rezistencinėmis kovomis, tremties vaikais, etnografija ir tautodaile. Antras aukštas skirtas sklandytuvų istorijai, krašto šviesuoliams, miesto istorijai, partizanams, literatūriniams Prienams. Visos ekspozicijos savotiškai įdomios, modernios. Bendrosios patalpos dekoruotos įvairiais ekspoziciniais elementais. Ekspozicijų kūrimui vadovavęs bendrovės „Taurameda“ direktorius Algimantas Stankevičius sakė, kad vienas iš tikslų – pritraukti kuo daugiau jaunųjų lankytojų, todėl akcentavosi į emociją. Ją stengėsi pateikti garsais, didelėmis nuotraukomis, vaizdine medžiaga, trumpais tekstais, viktorinomis, galimybe spėlioti, pasiklausyti įgarsintų knygų ištraukų ir pan… Tai pavyko įgyvendinti. Muziejus gyvas, yra kur pasižvalgyti, sužinoti, ką veikti ir mažam, ir dideliam… Štai „Literatūrinių Prienų“ ekspozicijoje žvilgsnį traukia Just. Marcinkevičiaus kabinetas su autentiškais foteliais, rašomuoju stalu, kitais daiktais… Įdomu užsukti ir į kūrėjų, medikų, mokslininkų, menininkų, žurnalistų ir kt. ekspoziciją. Ką turi Prienai, bet neturi Lietuva – tai sklandytuvai! Čia galima sužinoti ne tik apie vieną iš nedaugelio pasaulyje sklandytuvų gamyklą, bet ir jų gamybą, konstruktorius, žymius aviatorius. Žvilgsnį traukia ir nuotraukos apie senuosius Prienus, čia virusį gyvenimą… Visko ir neišpasakosi… Į muziejų reikia ateiti… Nes, anot mero, „Kas domisi savo kraštu, muziejuje ras viską nuo istorijos pradžios iki šių dienų“.
Onutė Valkauskienė
Autorės nuotraukos