Pasirašyta Baltoji knyga: kad kaime būtų ne tik gamta, žmonės, bet ir pinigų

Praėjusį ketvirtadienį žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir socialiniai partneriai pasirašė Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą.
„Aštuonis mėnesius intensyviai ir konstruktyviai dirbome. Žemdirbių, mokslo ir kaimo bendruomenės į šią organizacinę inovaciją pažiūrėjo rimtai, karštų diskusijų buvo iki paskutinio momento. Parašai tampa tam tikru įsipareigojimu, kad tai ne tik ministerijos ar politikų reikalas, bet ir ūkininkų, ir mokslo bendruomenės, kad iki 2030 -ųjų kryptingai atliktume veiksmus, kurie yra aprašyti, tam, kad mūsų kaime būtų žmonių, daugiau inovacijų, šiuolaikinių verslų. Paprastai kalbant – kad kaime būtų ne tik gamta, ne tik žmonės, bet ir pinigų. Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą ir nuoširdžiai noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo“, – kalbėjo ministras G. Surplys.
Ministras informavo, kad jau paskirtas atsakingas asmuo, ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose konsoliduosiantis veiksmus, kad tai, kas parašyta, eitų į veiksmų planą, atsirastų atsakomybės už kiekvieną to plano dalį, kad būtų įgyvendinta tai, kas pažadėta.
Baltoji knyga nubrėžia Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją po 2020 metų: ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas.
Baltojoje knygoje atsižvelgiama į visų šalies piliečių interesus, neišskiriant konkrečių regionų, sektorių ar interesų grupių. Išskiriami keturi pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai: kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir kaimo verslo plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas bei vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis.
Rengiant Baltąją knygą dalyvavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai. Į diskusijas buvo įsitraukę Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, ministerijų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitų žemdirbių organizacijų, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Buvo atsižvelgta į socialinių partnerių išsakytą nuomonę ir teiktus pasiūlymus.
Parašais sutvirtinti susitarimą pakviesti žemdirbių organizacijų, mokslo institucijų, savivaldybių asociacijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai.