Nuo buhalterijos – prie molberto

-Kada, jei ne dabar? – sau pasakė prieniškė Aurelija Kleizienė ir nutarė įgyvendinti jaunystės svajonę – tapyti. Suradusi būrį bendraminčių pravėrė Remigijaus Janušaičio vadovaujamos Birštono suaugusiųjų dailės studijos duris. Tai buvo prieš penkerius metus, o penktadienio vakarą artimuosius, draugus, bendražygius, dailės mylėtojus ji pakvietė į savo personalinės parodos atidarymą Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Beje, paroda jau viešėjo Jiezne, Pakuonyje.
Už lango šėlo žiema, žerdama išdykėles snaiges, o ekspozicijos salėje karaliavo šviesi ir šilta gėlėta vasara, auksinis ruduo… „Pieva“, „Bijūnai“, „Rugiagėlės“, „Mirgėjimas“, „Lietuviška pelkė“, „Tarp žiedų“… – tokiais ir panašias vardais autorė pavadino savo kūrinius.
– Gimiau Žemaitijoje, užaugau Kartenos miestelyje. Tapybos aliejumi pradmenis gavau mokykloje iš tuometinio tautodailininko Jurgio Račkausko. Baigusi vidurinę, pasirinkau visiškai su menu nesusijusią specialybę – įstojau į Žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą ir įgijau buhalterinės apskaitos specialybę. Po studijų drauge su vyru apsigyvenome Prienuose ir iki šiol dirbu ekonomikos finansų apskaitos srityje. Finansai, ataskaitos… Ir jokios kūrybos… Kol buvo maži vaikai, rūpėjo šeima, darbas, verslas…Vaikai užaugo, sukūrė šeimas. Kaip Žemaitė nuo penkiasdešimties pradėjo rašyti, taip aš tapyti,- šmaikštavo parodos autorė, dėkodama visiems susirinkusiems, artimiesiems ir ypač savo vyrui.
Be jo palaikymo, kritiško žodžio, paramos ir šios parodos nebūtų…. Nuoširdžiausi padėkos žodžiai už patarimus, tobulėjimą skriejo ir dailės mokytojui R. Janušaičiui. Atsirado poreikis stebėti gamtą, plaukiančius debesis, medžių formas, gėlių žiedų sandarą, vandens raibuliavimą, kupiną spalvų, atspalvių mus supantį pasaulį…
Parodos atidarymo šventę įspūdingai papildė A. Kleizienės kūrybinių kelionių palydovo, bičiulio, Prienų krašto poeto Alfonso Mekionio skaitomos eilės. Anot jo, dailė, poezija, muzika yra bendros sielos atspindžiai ir išdavė paslaptį, kad eiles kuria ir pati autorė…
Ji kol kas nedrįso atsiverti poezija. Alfonso eilėraščiai, priešingai nei Aurelijos šiluma dvelkianti kūryba, buvo apie žiemą, vienatvę, liūdną meilę…
Onutė Valkauskienė