Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

„Aš skelbiu jums didį džiaugsmą:

šiandien jums gimė Išganytojas –

Viešpats Mesijas.”

Švenčiame Kristaus Gimimo šventę. Tai išskirtinė proga vėl patirti Dievo kvietimą meilės bendrystei. Būtų labai gaila, jei išorinis Kalėdų šventimas užstotų esminį ir svarbiausią dalyką, – mūsų asmeninį susitikimą su Jėzumi. Jis mus myli ir nori artimo ryšio ne tik per šventes, kokia nors proga ar sekmadieniais. Jam svarbus mūsų gyvenimas. Jis siekia įvairiais būdais kalbėtis su mumis apie mūsų gyvenimą, jo prasmę ir tikslą, tarpusavio santykius, džiaugsmus ir rūpesčius, kasdienius ir lemtingus pasirinkimus. Jis turi ką pasakyti ir nori mus išgirsti. Nori išgirsti kuo mes gyvename, kas mums svarbu, kodėl taip galvojame, kodėl tai pasirenkame, ar jaučiamės laimingi. Jis yra mūsų Kūrėjas ir tikrai mus gerai pažįsta. Visada yra pasirengęs į kreipimąsi atsiliepti, apšviesti mūsų protą, įkvėpti teisingą mintį, išgelbėti nuo blogio, sustiprinti ir padėti. Arčiausiai mūsų yra tada, kada kenčiame, esame prislėgti, išgyvename skaudžias netektis, jaučiamės pasimetę ar vieniši. Mus myli taip didžiadvasiškai, kad yra suteikęs laisvą valią Jo neklausyti, nekreipti į Jį dėmesio, elgtis priešingai. Net ir taip mums besielgiant, Jis nuo mūsų nenusisuka, nepalieka, nes tiktai myli…

Dievas nori mums vieno dalyko – kad mes būtume laimingi. Yra mums paskyręs amžiną, niekada nesibaigiančią laimę! Ir vienintelis paaiškinimas, kodėl Dievas mus sukūrė ir padovanojo gyvenimą, yra tai, kad Dievas mus begaliniai myli! Dievas tiesiog yra Meilė. Visi kiti įsivaizdavimai apie Dievą yra neteisingi. Tai greičiau žmogaus riboto supratimo stabai, gandai apie Dievą. Betliejuje gimęs Jėzus tau ir man, mums visiems nori pasakyti, kad Dievas tikrai mus myli, kad esame Jo mylimi žmonės. Ką jaučiu, girdėdamas šiuos esminius Kalėdų žinios žodžius? Ar tikrai tuo tikiu? Ar tikiu, kad Dievas mane myli? Čia prasideda Jėzaus Gimimas dėl manęs, dėl mūsų. Čia mano akys pažvelgia į Jėzaus akis. Ir mūsų žvilgsniai susitinka. Susitinka, kad niekada neišsiskirtų! Kaip dviejų, vienas kitą mylinčių žmonių, trokštančių būti drauge visada, kasdien, nuolat, džiaugsme ir varge. Jėzui yra artimas mano gyvenimas toks, koks jis yra. Būtų didelis nuostolis, jei mes tik teoriškai kalbėtume apie Jėzų, bet nesikalbėtume su Jėzumi, nepasakotume jam savo gyvenimo istorijos kaip geriausiam draugui. Būtų didžiausias praradimas, jei gyvenime neužmegztume su Juo asmeninio ryšio.

Dievas visada pirmas mus užkalbina ir siunčia meilės žinią. Tai Betliejuje gimęs Jėzus, Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, mūsų broliu. Gimsta Kūdikiu, kad mes kiekvienas savo gyvenime drąsiai Jį paimtume ant rankų, priglaustume prie krūtinės, Jam nusišypsotume. Jis mumis pasitiki, tiki mūsų gerumu, tiki mūsų žmogiška meile! Žvelgdamas į mus, Jis nebijo būti silpnas Kūdikis, reikalingas mūsų pagalbos.

Kaip ir kur galime Jėzų susitikti?

Pirmiausiai turiu pasiryžti: Man reikia Dievo. Labai noriu susitikti Tą, kuris tikrai mane myli, kuriam esu labai brangus. Gal būt šitą poreikį išgyvenau popiežiaus Pranciškaus kelionės Lietuvoje metu? Gal tada pajutau vidinį troškimą rimtai pažinti krikščionybę, būti krikščioniu kaip Pranciškus? Turiu būti pasirengęs nuotykiui, nes noriu patirti Dievą. Drąsiai palieku viską kas trukdo: baimes, nepasitikėjimą savimi, nuodėmes, aplinkos triukšmą, vienas kitą vejančius norus, siekius, kažką reikšti ar kažką įrodyti… Skiriu laiką Dievui ir tyloje, palikęs visus rūpesčius ir reikalus, kalbuosi su Juo.

Leidžiuosi į tikėjimo kelionę vedamas Evangelijos, Gerosios Naujienos man ir visiems žmonėms. Turiu Evangelijos žodžiu pasitikėti, nes reikės išmokti drąsos priimti žmogiškai nelogišką Dievo logiką. Skaitau, mokausi išgirsti ir suprasti man kalbantį Dievą. Jėzaus žodžiai ir veiksmai mane įkvepia Juo sekti, Evangelijos mokymu gyventi, patirtą tiesą džiaugsmingai liudyti ir skelbti, artimą mylėti kaip save patį.

Panašiai kaip Marija ir Juozapas pilnai nesuvoksiu Dievo plano užmojo savo gyvenime. Gal būt gyvenimas man kartais atrodys menkavertis, kaip koks provincialus Betliejus. Tada giliai svarstysiu Jėzaus žodžius širdyje ir tikrai atrasiu, kad Dievo akyse mano gyvenimas yra prasmingas ir nuostabus.

Neturėčiau stebėtis taip pat, kad su Jėzumi susitikti angelas pakvies ir piemenis, visuomenėje, atrodo, mažai ką reiškiančius žmones. Kai kuriems galbūt gyvenime daug kas nesėkmingai susiklostė, kiti įvairiai sužeisti ar pavargę nuo kasdienių sunkumų. Ir šitiems žmonėms skambės angelo žodžiai: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą… Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.”

Sutiksiu ir Išminčius, vedamus Betliejaus žvaigždės. Tai žmonės, kurių žvilgsnis pakeltas į dangų, kurie drąsiai ieško prasmės, nesustoja susidūrę su iššūkiais, gyvena tikėjimu ir viltimi. Juos labai svarbu man sutikti. Tai kelionės bendražygiai, Jėzaus draugai, mano bičiuliai.

Kažkada neabejotinai sutiksiu ir Erodą, kuris klastingai mane išklausinės, neva norįs taip pat aplankyti gimusį Kūdikėlį…

Pratinsiuosi su Jėzumi kasdien kalbėtis apie visa, kas vyksta mano gyvenime. Ir tai suvoksiu kaip Dievo planą man. Visuose įvykiuose mokysiuosi suprasti Dievo mintį ir pamatyti prasmę. Pasitikėdamas Jo žodžių dieviška išmintimi, ieškosiu tiesos ir konkrečių praktinių sprendimų. Visada būsiu atviras Dievo malonės veikimui, kviečiančiam Juo pasitikėti ir drauge su Juo veikti. Branginsiu šalia esančius brolius ir seseris, o taip pat dangaus šventuosius, nes kartu esame Dievo mylimi žmonės.

Brangieji! Kalėdų šventė yra sklidina Dievo artumo mums. Kas bebūtų ir kokia bebūtų mūsų padėtis, atvira širdimi priimkime gimusį Jėzų. Jis mus sustiprins, duos jėgų gyventi, jėgų mylėti, padės labiau save ir kitus suprasti, gerbti ir vertinti. Duos vilties tikėti ateitimi, tvirtumo – nepasiduoti blogiui. Jėzus padės mums tapti laimingais!

Lygiai taip pat artima mums yra ir Jėzaus Motina Marija. Ji ta geroji Mama, kuriai visi jos vaikai brangūs, ypač tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Todėl šiandien, kaip tikri broliai ir seserys, Dievo vaikai, švęsdami Jėzaus Gimimo šventę, džiaugsmingai sveikinkime vieni kitus ir giedokime: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!”

Amen.

Vyskupas † Jonas Ivanauskas

Kaišiadorys, 2018 m. Šv. Kalėdos

Rubrikoje Redakcijos skiltis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *