Religinio meno paroda „Gloria deo“ – jau penkioliktoji

Paroda atkurta, laikantis nuo 1994 metų tęsiamos katalikų dailininkų grupinių parodų tradicijos. Džiugu, jog jos dalyvių skaičius nuolat auga: 2002 metais jų buvo keliolika, o 2018 m. – jau penkiasdešimt penkeri. Parodoje eksponuojami 86 darbai: trys ikonos, gausi 37 tapybos darbų ir 21 skulptūros ekspozicija. Parodoje eksponuojami juvelyrikos, tekstilės, grafikos, vitražo, stiklo, fotografijos darbai.


Parodos aktualumą pabrėžia keletas darbų, sukurtų atsiliepiant į 2017 – 2018 metų aktualijas. Arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas Palaimintuoju (dailininkai: Dovilė Sabaliauskienė, Paulius Juška). Šie metai – Trakų Dievo Motinos metai (Jolantos Sereikaitės ikona). Šie darbai buvo sukurti Lietuvos žmonių ir Bažnyčios užsakymu. Jų prasmingumo krūvis džiugina ne tik užsakovus, bet ir mus visus. Dailininkė D.Sabaliauskienė ikonoje palaimintąjį Teofilių pirmą kartą vaizduoja esantį garbėje. Ikonoje atsispindi ne kankinio veidas, o šventasis Dievo garbintojas, pasipuošęs iškiliausiais liturginiais rūbais. Jis yra Dievo artumoje, visu gyvenimu jį žemėje šlovinęs tiesa ir kantria ištikimybe, o mes, žvelgdami į Violetos Gaidamavičiūtės darbą „Dievo avinėliai“, turime viltį, jog kažkada pasieksime šviesųjį Amžinybės uostą.
Taidos Balčiūnaitės Akmens kaimo Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiai sukurti liūdintys angelai įveda į skausmingą Išganytojo kančios tematiką. Penkiose ekspozicijų salėse centrinė vieta skiriama Jėzaus Kristaus asmeniui. Jėzaus veidas jaudina žiūrovą iš Tomo Stambrausko, Artūro Janicko, Mindaugo Jakučionio, Juozo Gecevičiaus skulptūrų, Vytauto Lagunavičiaus, Rimos Gaižauskaitės, Gintauto Survilos atvaizdų. Kryžiaus temą vykusiai išryškina tekstilininkė D. Brogienė. Apie žmogų, jo kryžkelės patirtį kalba Laimos Bazienės keramika, Kristinos Daliūtės ofortas „Išpažintis“, Beno Narbuto „Konfrontacija“, „Atgaila“.
Šv. Kalėdų tema eksponuojama keletas darbų. Kaunietis menininkas Adolfas Teresius pateikia Kristaus Gimimo sceną, sukūręs skulptūras iš daugiau nei devynių šimtų metų senumo ąžuolo medžio. Scena supaprastinta iki penkių dalyvių: Motinos, Kūdikėlio ir trijų angelų. Formų apibendrinimas kreipia dėmesį į pačią siužeto esmę. Tamara Janova keramikos darbu „Šeima“ atskleidžia šventosios šeimos vienybę. Gediminas Zokaitis tapybos darbu „Madona su Kūdikiu“ kviečia apmąstyti dieviškosios motinystės temą ir sutikimo su Dievo valia prasmingumą.
Apie Dievo ilgesį primena grafikė jubiliatė Albina Žiupsnytė. Ji pasitelkia subtilius, lietuvio sielai artimus apsnigtų laukų, plaukiančių rugių vaizdinius. Skulptorės Astos Vasiliauskaitės išraiškingos marmure sustingusios rankos primena maldos laiką, o apie formas kalba Mindaugo Pauliuko tapybos darbas „Adoracija“, Jurgitos Erminaitės juvelyrikos darbai „Rožinis“.
Tapytoja Marija Rastenienė atveria maldoje panirusio žmogaus nuotaiką „Nuolankumas“. Piligrimo kelionę vaizduoja Romualdo Balinsko tapybos darbas „Per pusnynus“, Juozo Gecevičiaus skulptūra „Šv. Pranciškus“, anoniminio skulptoriaus darbai: Šv. Dominykas ir Šv. Jokūbas. Šis autorius, kaip tikras viduramžių religinio meno kūrėjas, savo tapatybės nepristato švento siužeto iškėlimo vardan.
Dvasinės būtybės arba angelai vaizduojami įvairiomis technikomis: Janinos Kildušienės porceliano plaketėje ir Jūratės Petruškevičienės siuvinėjimu odoje, Daivos Baliukevičienės medžio skulptūroje. Darbai subtiliai ir dekoratyviai pateikia dvasinio pasaulio trapumą. Grafikės T. Balčiūnaitės įspūdingo dydžio verkiantys angelai gelsvomis garbanomis ragina susimąstyti, ko liūdi angelai… Tapytoja Emilija Taločkienė drobėje vaizduoja Dievo garbinimo įvykį, kai išminčiai iš Rytų nusilenkia Išganytojui. Keramikas Irmantas Kazlauskas trijų svečių siužetu įstabiai kreipia mintis panašia linkme. V. Gaidamavičiūtės tapybos darbas „Debesų avinėliai“ primena žmogaus laukiančią perspektyvą būti su Viešpačiu amžinybėje.
Ši paroda kviečia išgyventi Kristaus Gimimo įvykį prasmingai, ieškoti tyresnio žvilgsnio antgamtinės tikrovės link, nes Dievą susitinkame kiekviename žmoguje, nes, anot popiežiaus Pranciškaus, Jėzaus atvaizdas yra įspaustas kiekvieno žmogaus širdyje.
Birštono dekanas monsinjoras Jonas Dalinevičius, sveikindamas menininkus, sakė: „Šios parodos esmė yra DEO GRATIAS, tai išvertus reiškia „siunčiame tau, Dieve, padėką“. Dailininkai, kuriantys religinį meną, esate šalia pranašo Jono Krikštytojo, liudijate tikėjimą. Savitu būdu užfiksuojate savitą tikėjimo dovaną. Tai vidinio pasaulio suvokimo išraiška. Jūs tikėjimo formą įkūnijate skulptūroje ar paveiksle. Tai yra didelė Dievo dovana ne tik jums, bet ypatingai tiems, kurie žvelgs į jūsų darbus. Galbūt daugelis pasisems tikėjimo tvirtumo, bus priemonė ar būdas kelionėje į Dievą. Dėkoju už jūsų darbus. Prašau liudyti savo darbais tikėjimą kaip Jonas Krikštytojas. Nuoširdžiai jums ačiū. Te Dievas jums atlygina vidiniu džiaugsmu, įvertinimu, pojūčiais, kuriuos jūs gaunate savo darbus kurdami ir perduodami savo matymą kitiems. Laukiame Šv. Kalėdų šventės, o darbų atvykimas yra tas Kristaus Gimimo laukimo ženklas, ta tikroji žinia, kurią ir skelbia jūsų darbai.“
Dr. Roma Zajančkauskienė
Birštono sakralinio muziejaus vedėja

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.