…gyvenimo džiaugsmas ir nutilus daina

Rudeniui brėškiant nuo medžių paskutinius lapus ir jais, lyg margaspalviu kilimu, klojant žemę, minime Visų Šventųjų dieną ir Vėlines.
Kiekviena ši diena glaudžiai siejasi su mums brangiausių žmonių prisiminimais. Dėdami ant jų kapo gėlės žiedą, žalią krūmo ar medžio šakelę ir uždegdami Vėlinių žvakelę, mes tartum dalinamės su jais meile bei šiluma ir atnaujiname mus jungusį ryšį. Prisimename jų darbus, jų paskutinius ištartus žodžius ir kartu pagalvojame apie tai, ko jiems nepasakėme patys, ko nesuspėjome paklausti, ką nutylėjome.
Taigi net ir kapų kryžius bei plevenančių žvakių šviesą apgaubusi tyla mums liudija apie tai, kad gyvenimo džiaugsmas ir nutilus daina visada yra šalia. Todėl nepraeikim ir pro vienišą, liūdintį kapą. Sustokim, uždekim žvakelę, ištarkim „Ilsėkitės ramybėje“ – tiesiog pajuskim, kad tai labai svarbu ne tik mirusiems, bet ir mums, gyviesiems…