Nuo fermos – iki muziejaus…

Jeigu susiruošei aplankyti kaimyninės Latvijos Saldaus savivaldybę, tavo kelionės maršrute būtinai bus įrašytas ir Saldaus konditerijos fabrikas „Gotina“. Jau daugiau kaip 50 metų iš ką tik gauto pieno jame gaminami ir saldainiai „Gotina“, mūsuose žinomi kaip „Karvutė“. Miestelyje galima pamatyti ir daugiau nedidelių įmonėlių bei pavienių vietos saldumynų gamintojų, mielai besidalinančių gamybos ypatumais.

Tačiau neseniai po Saldaus savivaldybę keliavę Prienų rajono ūkininkų sąjungos nariai pas saldumynų gamintojus nesuspėjo užsukti. Juos labiau domino ne saldainių gamybos subtilumai, bet žaliavos, iš kurios jie gaminami, t. y., pieno, gamybos reikalai.
Lydimi Lietuvos juodmargių galvijų augintojų asociacijos pirmininko Virgilijaus Urbanavičiaus, mūsų krašto ūkininkai pirmiausia susitiko su Latvijos nacionalinės mokėjimo agentūros Saldaus regiono padalinio vadovu Girčiu Osis, parengusiu ir lietuviškas skaidres apie situaciją kaimyninės šalies žemės ūkyje ir konkrečiai pienininkystės srityje bei paramos žemdirbiams teikimo prioritetus, išmokas. Radę panašumų, mūsiškiai ūkininkai įžvelgė ir skirtumų formuojant valstybės politiką, pasirenkant prioritetus, ypač pienininkystės srityje. Tuo, kad Latvijos pieno ūkiai yra keliais žingsniais toliau pažangos kelyje, ūkininkai įsitikino ir vėliau lankydamiesi dviejuose pieno ūkiuose.
Praėjusiais metais pastatytame moderniame Druvos pieno gamybos komplekse „Dzintari“ laikoma per 500 karvių, melžiama apie 460 karvių. Komplekse vienu metu dirba tik keturi žmonės, nes visi darbai automatizuoti, įdiegta moderni bandos valdymo sistema. Kaip pasakojo komplekso šeimininkai, anksčiau tokiam ūkiui aptarnauti per pamainą būtų reikėję per dvidešimt darbininkų. O jų ir Latvijos kaimuose bei miesteliuose mažėja. Kad brangstanti darbo jėga yra viena iš paskatų modernizuoti fermas, patvirtino ir Aizebutės rajone esančio pieno ūkio „Birzire“ šeimininkė Vizma Sileniece. Įsigytoje senoje sodyboje pradėję ūkį kurti nuo dviejų karvių, Sileniecai naujai pastatytoje fermoje dabar laiko apie 150 karvių. Darbai čia taip pat mechanizuoti ir automatizuoti, pamažu tvarkomi ir kiti buvę aplūžę pastatai, kuriuose įrengta ir mokymo klasė. Turėdama zooinžinierės specialybę pati ūkio šeimininkė vadovauja ir studentų praktiniams mokymams. Taigi ūkis – atviras naujovėms.
Abiejų aplankytų pieno gamybos ūkių vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijoje ypač didelis dėmesys yra skiriamas galvijų produktyvumo kontrolei ir išmokas gauna tik kontroliuojamų ūkių šeimininkai. Latvių ūkininkai stebisi ir pas mus pagal pieno įstatymą nustatyta tvarka pieną vertinti pagal dešimt grupių ir skirstyti pagal parduodamo pieno kiekį. Latvijoje kainą diktuoja tik savi ir kaimynų pirkėjai, priklausomai nuo susitarimo, taigi ir mažiau pieno parduodantis gamintojas už litrą pieno gali gauti tiek pat ir net daugiau.
Pakeliui keliaudami iš vieno ūkio į kitą, Prienų ūkininkų sąjungos nariai lankėsi unikaliame Šitaki grybų auginimo ūkyje Skrundos rajone. Ūkio šeimininkas Andris papasakojęs apie šių japoniškų grybų auginimo technologiją, jų gydomąsias bei maistines savybes, vėliau pakvietė pasivaikščioti po sodą, kuriame ant sunertų medžių auginami grybai, ir čia pat esančiame restorane paragauti iš jų pagamintų patiekalų. Beje, svečių namai „Garikas“, su Šitaki grybų auginimo lauku įkurti buvusiame tvirtame prieškario ūkyje, gražiai restauravus senuosius pastatus ir jaukiai sutvarkius parko aplinką.
Kelionės dalyviai su įdomumu apžiūrėjo ir unikalų Pieno muziejų, kuriame eksponuojami įvairūs indai bei prietaisai sūriams spausti, sviestui mušti. Čia taip pat vykdomosir edukacinės programos, padedančios vaikams geriau pažinti pieno gamybos kelią.
Ramutė Šimukauskaitė