Elnių vestuvės Punios šile

Prasidėjo šaltasis sezonas – ruduo. Medžiai puošiasi įvairiomis spalvomis, o mes vis dar kalbame apie buvusias elnių vestuves. Į jas su nakvyne Punios šile kvietėme gamtos mylėtojus ir norinčiuosius pažinti gamtą, išbandyti save naktiniuose žygiuose bei pasijusti maža gamtos dalimi.
Į šilą rinkomės šeštadienio vakarą. Įkūrėme stovyklą. Nemuno kilpų regioninio parko specialistai papasakojo apie parko vertybes, Punios šilo išskirtinumą ir pristatė renginio pagrindinį tikslą – parodyti žmonėms unikalų gyvūnų gyvenimo reiškinį – elnių koncertą ir vestuves. Įsikūrus stovyklą ir išklausius informaciją būrelis smalsuolių iškeliavo į mišką ieškoti elnių. Per daug stengtis nereikėjo: pradėjus temti nuo jų baubimo gaudė visas šilas. Norėjosi prieiti kuo arčiau, kad būtų galimybė pamatyti. Kadangi prožektorių jungti negalima, todėl naktinio žygio keliautojams reikėjo apsiprasti tamsoje taip, kad galėtų matyti medžius, krūmus ir eidami neišgąsdintų šilo gyventojų. Po kelių minučių akys apsiprato tamsoje. Viskas aplinkui tapo pilka. Daugeliui kilo klausimas „Ar gyvūnai dienos metu mato spalvas?“. Į šitą klausimą tikslaus atsakymo neturi net mokslininkai.
Miško keliuku tolstant nuo stovyklavietės, vis garsiau girdėjosi elnių melodijos, traškančių šakų garsas, atsirado neramumas ir baimė tamsai, kurioje girdisi daug garsų, bet mažokai matyti vaizdų. Naktinis žygis suintrigavo jo dalyvius, todėl, sugrįžus į stovyklavietę prie laužo, ilgai netilo kalbos apie naujus patyrimus miške. Elnių balsai netilo visą naktį. Rytą daugelis skundėsi, kad neišsimiegojo. O ir miegoti nelabai buvo kada, tik pradėjus švisti, žygeiviai iškeliavo į tikrą žygį, kurio tikslas buvo ne tik pamatyti elnius, bet ir sužinoti, kas yra sengirė, rezervatas, kodėl turime saugoti gamtą. Antrojo žygio metu pavyko pamatyti miškų gražuolius elnius, kovojančius tarpusavyje, elnes, ieškančias jaunikių. Po ilgojo pasivaikščiojimo žygeivių laukė tikri turistiniai pusryčiai. Tik miške praleidęs daugiau laiko pradedi suprasti, kad ten gyvenimas toks pats sudėtingas kaip ir žmonių gyvenime. Miške taip pat vyksta nuolatinė kova už pripažinimą, išlikimą ir geresnį būvį. Visi išsiskirstė į savo namus, kiekvienas su naujomis mintimis ir sumanymais, su dar didesniu iškilusių klausimų sąrašu, į kuriuos teks ieškoti atsakymų. Daugeliui tai buvo pirmas bandymas susidraugauti su gamta.
Ramutė Milušauskienė
NKRP direkcijos vyr. specialistė