Kad birštoniečiai uždirbtų daugiau

Remigijus Zolubas,
Birštono liberalų lyderis
Kaip ir kasmet Trišalėje taryboje verda diskusijos dėl to, koks bus minimalus atlyginimas Lietuvoje nuo kitų metų sausio 1 dienos. Atrodo, tas skaičius 2019 metams bus 430 eurų. Birštoną šios derybos irgi pasieks ir kiekvienas darbuotojas tai turėtų pajusti, bet aš manau, jog mūsų kurortas vertas daugiau! Turime siekti, kad nė vienas birštonietis nedirbtų už minimalų atlygį, nes tik oriu atlyginimu galime sudaryti patrauklias gyvenimo sąlygas mieste.
Minimalaus atlyginimo efektas
Minimalaus atlyginimo dydžio pokytis Lietuvoje turės įtakos ne tik tai žmonių grupei, kuri uždirba būtent tokią sumą.
Atlyginimai daugumoje kompanijų sugrupuoti nuo mažiausio iki didžiausio ir sudaroma atlyginimų hierarchija. Paprastai vadovas uždirba daugiausia, o kiti darbuotojai mažiau ir tai priklauso nuo kvalifikacijos, atsakomybės, patirties ir t.t. Vos pakeliamas minimalus tarifas, iškart susijaukia atlyginimų hierarchija ir kiti darbuotojai taip pat tikisi pakėlimo, nes priskiriami kitai grupei. Taigi Vyriausybė, keldama minimalų atlygį, iš tikrųjų skatina visos rinkos atlyginimų augimą. Tai Ministrų kabinetas daro specialiai, kad nesusidarytų per dideli skirtumai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų. Tose šalyse, kur šie skirtumai yra mažiausi, pavyzdžiui, Skandinavijoje, gyventojai teigia, esantys laimingiausi.
Ekonomistai visada įspėja, kad per greitas darbo sąnaudų augimas gali per smarkiai spausti darbdavius ir jie gali būti tam nepakankamai pasiruošę. Todėl atlyginimai pradeda vėluoti, siūloma mažinti etatų skaičių, o neretai ir pasirenkama pereiti į šešėlį. Birštonui šis scenarijus neturėtų grėsti. Daugėjant investicijų atlyginimai bei darbuotojų skaičius sparčiai auga, ir darbdaviai jaučia vis didesnį žmonių trūkumą, tuo pačiu ir poreikį gerinti sąlygas.
Birštonas turi siekti aukštesnių atlyginimų
Nepaisant gerų indikacijų Birštono darbo rinkoje, galima siekti dar daugiau. Labai svarbu, kokią poziciją atlyginimų klausimu pasirinks miesto savivaldybė, nes ji yra stambiausias darbdavys. Nuo politikų priklauso ne tik per 60 savivaldybės administracijos etatų, bet ir gimnazija, sanatorija „Versmė“, Tvarkymo tarnyba, Sveikatos priežiūros centras ir kt. Jeigu savivaldybė įsipareigos, kad jos darbuotojų atlyginimai turi būti didesni, tai didins viešojo sektoriaus prestižą ir turės postūmį privačiam verslui labiau stengtis. Tai veiktų lygiai tokiu pačiu principu, kaip suveikia, kai minimalų atlygį didina Vyriausybė.
Kai valstybėje padidėja minimalus atlygis, Birštono administracija irgi juos privalo didinti, tačiau ar tam būtinas signalas iš Vilniaus? Savivaldybė pati galėtų nustatyti minimalų atlyginimą, kuris galiotų įstaigoms, kurių veiklą kontroliuoja miestas. Kaskart nereikėtų laukti sprendimų sostinėje, o vietos politikai ne tik skatintų vietos ekonomiką, bet ir labiau rūpintųsi visais darbuotojais.
Siūlau miesto administracijai sudaryti 10 metų atlyginimų didinimo politikos planą ir labai aiškiai įsipareigoti, kad jau 2019 metų gale joks darbuotojas, kurio atlyginimas priklauso nuo savivaldybės, neuždirbs minimalaus atlygio. Kasmet protingai didinant atlygius Birštono savivaldybė po kelerių metų pagaliau pasiektų Vilniaus vidurkį ir taptų konkurencingu miestu gyventi bei dirbti.
Skeptikai gali sakyti, kad savivaldybė neturi pinigų, tačiau reikia ne tuščiai teisintis, bet pagalvoti, kaip surinkti daugiau pajamų į biudžetą, kad tų pinigų būtų. Kiti kurortai įveda ekologinius mokesčius tranzitiniam transportui, pagerina savivaldybių įmonių rodiklius, kad būtų gauta daugiau dividendų, labiau apmokestina reklamos plotus, naikina išimtis ir ieško kitų galimybių. Tą turėtų daryti ir mūsų miestas.
Tikslas, kad Birštone galima būtų gyventi oriai, turi būti prioritetinis kitam merui ir naujai savivaldybės Tarybai.