Gal tikrai pradėsime keistis?..

Pakylėti ir laimingi iš Šv.Mišių Santakoje sugrįžo ir Jiezno parapijos žmonės. Kaip tik rugsėjo 23 -iąją gimusi Sigutė Kimbirauskienė (antroji iš dešinės) sakė, jog „šio gimtadienio dovana – Šventojo Tėvo palaiminimas – tai viso gyvenimo dovana“.

Kristina: „Įspūdžiai iš susitikimo Santakoje su Popiežiumi Pranciškumi – patys nuostabiausi. Tiesiog neįtikėtina, kad Popiežių sutiksiu ir matysiu iš taip arti, iš ranka pasiekiamo atstumo. Susitikimo akimirką per kūną perbėgo šiurpuliukai. Jausmas – nenusakomas žodžiais, esu labai laiminga ir pakylėta, sutikusi Popiežių čia, Lietuvoje, savo šalyje.“

Nijolė Ivanovienė, Stakliškės: „Susitikimas su Šventuoju Tėvu – tai Dievo malonė, kuri mus ištiko. Mes visi tapome istorinio įvykio liudininkais. Ypatingas ir įspūdingas renginys, sukvietęs tūkstantines minias ir suteikęs galimybę pasijusti arčiau Dievo.“

Asta Burbulytė, Vyšniūnai:
– Šis savaitgalis visiems Lietuvos žmonėms buvo palaimintas. Stakliškių parapijos maldininkai ankstų sekmadienio rytą, dar saulei netekėjus, išsiruošė į Kaune vykusias Mišias. Susitikimas su Popiežiumi buvo taip lauktas, todėl žmonės nebijojo ir jokio blogo oro. Ir pirmas stebuklas, atvykus į Kauno Santaką, buvo patekėjusi ryški saulė, kuri švietė ir šildė iki pat Mišių pabaigos. Susirinkusi daugiatūkstantinė žmonių jūra nekantriai laukė atvykstant Šventojo Tėvo. Labai sunku žodžiais apibūdinti jausmą, kuris apėmė atvykus Popiežiui į Santaką. Papamobiliu Popiežius apvažiavo visą parką, laimino žmones, su jais sveikinosi. Žmonės buvo apimti džiaugsmo ir euforijos. Šventojo Tėvo asmenybė ir charizma tokia stipri, o šypsena tokia šilta, kad ištirpdo žmonių širdis. Šios neeilinės Šv.Mišios buvo labai gražios ir pakylėtos. Mišių metu žmones vienijo nepaprasta bendrystė. Mišios buvo aukojamos lotynų kalba, jose dalyvavo daug vyskupų iš Lietuvos ir užsienio, daugiau nei 800 kunigų iš įvairių šalių. Be abejo, visi su nekantrumu laukė Popiežiaus pamokslo, norėdami sužinoti, kokią žinią jis pasiųs Lietuvai ir pasauliui. Labai jautru buvo klausytis Popiežiaus žodžių apie skaudžią mūsų šalies istoriją, jaudino jo domėjimasis mūsų rūpesčiais, bet daugiausia Popiežiaus žodžiai suteikė vilties. Tikiu, kad daugelis žmonių, grįžę namo, dar kartą perklausys Mišių įrašą. Popiežiaus vizitas – labai didelė dovana Lietuvos žmonėms! Atrodo, kad net Dangus siuntė savo ženklus: ir Popiežiui atvykus į Kauną, ir išvykstant pasirodė vaivorykštė.
Už galimybę patirti ir pajausti nepaprastą savaitgalį nuoširdžiai dėkojame kelionės organizatoriams.

Irena Juodytė – Poplavskienė, kraštietė, telefonu iš Vilniaus:
– Laukiau Popiežiaus Lukiškių aikštėje, Gedimino prospekte. Labai daug jaunų žmonių, užsieniečių, daug senolių. Buvo priėję ir daug žydų turistų, atvykusių pagerbti genocido aukų. Ir tikrai daug dar Lietuvoje žmonių – tikinčių, turinčių vilties, neabejingų, norinčių veržliai eiti į priekį drauge su Lietuva ir kurti Lietuvą.
Laukimas labai šiltas, kai visi nepažįstami aplink atrodo kaip kaimynai, suranda bendrą kalbą, bendrauja kaip draugai. Atmosfera labai šilta.
Buvau nuo Popiežiaus per du metrus. Tą šiltą, labai tikrą, nesuvaidintą, tikrame veide jo šypseną dar matau ir dabar, sugrįžusi namo. Jokio nuovargio veide, kai, atrodo, mes jau būtume gal ir pavargę, sugrįžę iš Kauno.
Sustojimo link, kur galėčiau įsėsti sugrįžti į Justiniškes, pėsčia ėjau valandą. Labai geras jausmas buvo, nors vėsoka, užklupo lietus, pastovėjau po kažkokio Verslo Centro stogu, ir vėl ėjau. Ir taip, žinok, visi. Ėjo ir lietuvės, ir rusės per visą Žvėryną iki Spaudos rūmų. Troleibusas sausakimšas žmonių. Jaunimas, močiutės, visi tarpusavyje šneka, vieni kitiems šiltai šypsosi, išsiskiria su palinkėjimais, kai paprastą dieną niekaip to nepamatysi – akmeniniais veidais dauguma po darbų važiuoja.
Viso vizito metu Popiežius atsigręžė į mažuosius, į silpnesniuosius. Dabar, po 28 metų, tokios Vienybės nėra, kaip ir kitų, tuomet mus vienijusių vertybių. Šv. Pauliaus vizito metu mums buvo aktualūs galbūt daugiau kiti dalykai, nes vienybės dar buvo gerokai daugiau. O dabar tikiu, kad išgirdo ir jaunimas, ir valdžios žmonės bei kiekvienas mūsų. Gal tikrai pradėsime keistis?..