Skambančios Kauno marių pakrantės

Justinas ADOMAITIS

Prieš šešis dešimtmečius užtvenkus Lietuvos upių tėvą Nemuną, Kauno marios pasiglemžė 35 kaimus ir 721 sodybą. Tėviškių neteko keli tūkstančiai žmonių, gyvenusių kloniuose prie Nemuno Kauno ir Prienų rajonuose. Prieš keletą metų nuskendusių kaimų prisiminimai atgimė bendrame Samylų seniūnijos (Kauno r.) ir Prienų rajono kultūros centro renginyje „Pėdos marių dugne“, o nūnai – teatro ir muzikos šventėje „Skambantis kadagių slėnis“, kuri vyko unikaliausiame gamtos kampelyje – Arlaviškių botaniniame draustinyje. Abu renginiai į gamtą išviliojo stebėtiną gausybę dalyvių. Pasirodo, kad skausminga praeitis per dešimtmečius virto jausmingais prisiminimais, kurie suvienijo senimą ir jaunimą, aktorius ir žiūrovus, menininkus ir ūkininkus. Rudenėjančios Kauno marių pakrančių spalvos suskambo senolių dainomis ir šiuolaikiškais jaunimo ritmais.
Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė džiaugėsi kasmet augančia gamtos lankytojų kultūra. Prie marių plūsta užsienio turizmo pertekliaus atsikandę miestiečiai, gamtos unikalumą atranda ir artimiausių rajonų kaimų gyventojai. 

Pasak Samylų seniūno Sauliaus Banionio, Kauno marių apjuostame beveik aštuonių tūkstančių hektarų plote didžiąją dalį (81 proc.) užima miškai. Seniūnijos teritorijoje yra trys piliakalniai (Samylų, Pakalniškių ir Dubravos), Kalniškių konglomeratų atodanga, peizažinio stiliaus 250 ha Girionių parkas, Dubravos rezervatinė apyrubė (200 ha miško ir aukštapelkės, kur jau 60 metų draudžiama žmogaus veikla), Dubravos arboretumas (38 ha), įkurtas 1958 m., kuriame yra daugiau nei tūkstantis sumedėjusių augalų rūšių.
Kadagių slėnis priklauso Šilėnų girininkijai, o nuo 1992 m. – tik ką įkurtam Kauno marių regioniniam parkui. Pasak S. Banionio, prieš šimtmetį kadagynas netoli Arlaviškių kaimo užėmė apie 9 ha, tačiau rengiantis užtvenkti Nemuną ir planuojant beveik pusę kadagyno „palaidoti“ po vandeniu, miškininkams teko uždavinys apželdinti Nemuno šlaitus. Trejus metus vyko intensyvūs sodinimo darbai, vėliau miškininkai „kultūrino“ iš daugelio šalies medelynų surinktas kadagių rūšis. Šiandien kadagynas priklauso Arlaviškių botaniniam draustiniui, jame įrengtas 1,3 km pažintinis takas. Sveikatos specialistų teigimu, kadagyno oras yra dešimt kartų grynesnis nei pušyno, išskiria ypatingai daug fitoncidų.
„Prie Kauno marių mes turime tokių gamtos ir istorijos turtų, kurių jokiose turkijose nerastume, – kalba Margininkų kaimo ūkininkas ir visų krašto bendruomenės švenčių rėmėjas Audrius Banionis, – gamta motyvuoja žmogų pozityvaus gyvenimo siekiui, teigiamoms emocijoms.“
Paskutinį rugpjūčio šeštadienį prie Kauno marių vykęs renginys „Pėdos marių dugne“ atgaivino „Eglę žalčių karalienę“ primenančias legendas, o rugsėjo viduryje jų herojai persikėlė į „Skambantį kadagių slėnį“. Nuskendusių kaimų gyventojų anūkai ir proanūkiai kadagių slėnio pėsčiųjų take vaidino Jūratę ir Kastytį, miško fėjas, pasakų herojus, nors buvo ir Lietuvos šimtmečiui skirtų veikėjų: rašytoja Žemaitė, tautos patriarchas Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Galina Dauguvietytė ir kt. Visame daugiau nei kilometrą nutiestame take lankytojus pasitikdavo Samylų seniūnijos mėgėjiško teatro aktoriai. Į skambantį kadagių slėnį tą šeštadienio vakarą užklydo ir ne viena vestuvininkų kompanija. Įdomiausia, jog šįkart linksmas jaunimas tik fotografavosi unikalios gamtos fone. Laikydamiesi tylos įžadų po kadagių slėnį su mamomis važinėjosi ir kelių mėnesių mažyliai. Gamta drausmino visus.
Renginį gamtos apsuptyje vainikavo nacionalinės televizijos Lietuvos balso ir Eurovizijos konkurso dalyvė Monika Marija, kuriai akompanavo pianistas Marius Leskauskas.