Šalinamos kliūtys žemės reformai baigti

Žemės grąžinimo procesas trunka nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, šiuo metu nuosavybės teisės į žemę atkurtos į 99,75 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Žemės ūkio ministerija užsibrėžė tikslą kaimo teritorijose žemės grąžinimą baigti šiemet, miestų teritorijose – iki 2020-ųjų, tačiau kyla pavojus, jog žemės grąžinimo procesas nebus baigtas iki numatyto termino ne tik dėl lėto žemės sklypų formavimo tempo kai kuriuose miestuose, bet ir dėl pasyvaus piliečių dalyvavimo šiame procese.
Apie 6,17 tūkst. piliečių vis dar laukia nuosavybės teisių atkūrimo į 8,95 tūkst. ha žemės kaimo teritorijoje ir 6,4 tūkst. piliečių – į 3,52 tūkst. ha žemės miestuose, iš šių visų piliečių net apie 3,5 tūkst. piliečių, norinčių atgauti 5,5 tūkst. ha žemės – negalima priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dėl jų pačių neveiklumo. Šie piliečiai kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, o atvykę be priežasties nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą. Dalis piliečių išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų ar jų įpėdinių adresai, dalis – mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, pasitaiko atvejų, kai piliečiai net nenurodo vietovės, kurioje norėtų gauti žemės.
Visa tai stabdo žemės grąžinimo procesą, todėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriam kovo 22 d. po pateikimo pritarė ir ėmėsi svarstyti Seimas, gali padėti paspartinti ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą Lietuvoje.
Kas keisis
Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, tai, kad įstatymo pakeitimo projekte numatoma galimybė nuosavybės teises į žemę atkurti atlyginant pinigais, gali ženkliai paspartinti turto restitucijos procesą.
„Jei pilietis informuotas nenurodo ar nepatikslina vietovės, kurioje norėtų gauti žemės, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės (priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą) jam būtų atkuriamos atlyginant pinigais. Tas pats galiotų ir tuo atveju, jei pasirinktoje kadastro vietovėje nebūtų laisvos valstybinės žemės, kurioje galima būtų projektuoti žemės sklypą“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.
Taip pat įstatymo pakeitimo projektu numatoma piliečiams atlyginti pinigais ir už miesto žemę, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau piliečiai kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų.
Žemės ūkio ministerijos informacija