Paroda apie prezidentą Kazį Grinių – Birštono muziejuje

Birštono muziejuje (Vytauto g. 9) iki kovo 4 d. veiks Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda „Prezidentui Kaziui Griniui – 150“. Kviečiame joje apsilankyti.

Prezidento institucijos raida, parlamentinių tradicijų formavimasis yra vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijos puslapių. Šiuos demokratijos pamatus formavusius procesus nemaža dalimi įkūnija Lietuvos Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo, I, II, III Seimų nario bei asmens ir piliečio laisvės, demokratijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. simbolio Kazio Griniaus asmenybė. Jo biografijos, visuomeninės bei politinės veiklos faktai viešojoje erdvėje nėra minimi pakankamai dažnai, Prezidento asmenybė nėra atskira tema įtraukta į bendrąsias švietimo programas, paskutiniu metu apie jį nėra išleista žymesnių monografijų ar kitų reikšmingų tiriamųjų darbų. Parodos tikslas – Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais rašytiniais ir fotodokumentais pristatyti visuomenės ir valstybės veikėjo, prezidento Kazio Griniaus biografiją, jo veiklą bei nuopelnus parlamentinių tradicijų kūrimui ir raidai Lietuvoje.

Rašytinių dokumentų, atspindinčių K. Griniaus darbą tarpukariu Seime, Ministrų
Kabinete gausiausia Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos pasiuntinybių užsienyje archyviniuose fonduose. Yra ir nemažai nuotraukų, kurios atspindi jo politinę, visuomeninę veiklą tarpukariu, gyvenimą po pasitraukimo į Vakarus. Ir nors Kazio Griniaus šeimos fondo chronologinės ribos yra nuo 1899 iki 1989 m., pagrindinis dr. Kazio Griniaus  rašytinis palikimas pradėtas kaupti tik po 1944 m. Šio rašytinio palikimo kaupimo istorija taip pat labai įdomi ir intriguojanti. Prieš pasitraukdamas į Vokietiją 1944 m., prezidentas savo archyvą paliko užkastą Lietuvos žemėje, Bajorų kaime, kur jis sunyko. Dalis K. Griniaus autentiškų dokumentų žuvo Berlyno geležinkelio stotyje bombardavimo metu. Vokietijoje K. Griniui liko tik asmens dokumentai ir negausūs artimųjų laiškai. K. Grinius, tarsi nujausdamas, kad užkastas archyvas gali žūti, Vokietijoje iš naujo, pasikliaudamas atmintimi, vėl rašė atsiminimus, medicinos, kalbos, tautosakos darbus. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame lietuvių pabėgėlių gyvenime, ragino tautiečius užmiršti praeities nuoskaudas, pažiūrų skirtumus ir susivienyti kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Jo šūkis – „Vienas kitam paskelbkime amnestiją“ turėjo didelį atgarsį. Nesukliudė jo veiklai ir amžius. 1946 m. iškilmingai pažymėtas K. Griniaus 80-asis gimtadienis.

1947 m. pradžioje K. Grinius su šeima išvyko į JAV ir įsikūrė Čikagoje. Nors šeima sunkiai vertėsi, K. Griniaus visuomeninė veikla buvo aktyvi. Net 16 valstybių vadovams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui išsiųstuose memorandumuose jis aprašė lietuvių tautos kančias, genocidą, prašė suteikti paramą Lietuvai. K. Grinius politinėse kalbose, spaudoje bei per radiją reiškė įsitikinimą, kad bolševikų režimas žlugs, ir vėl įsikurs laisva, demokratinė Lietuvos valstybė. Tas nenuilstamas Laisvės troškimas persismelkęs visuose išlikusiuose dokumentuose.
Laisvės siekį rėmė, ryžtingai palaikė ir kartu su tėvu aktyviai dalyvavo politinėje, visuomeninėje veikloje ir du jo sūnūs – pulkininkas Kazys Grinius bei Liūtas Grinius. Tad prezidento K. Griniaus archyvas iš naujo pradėjo kauptis ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Atvykęs į JAV, K. Grinius jau turėjo nemaža rankraščių – atsiminimų, medicinos terminų žodynų, darbų kalbos, tautosakos ir kitomis temomis, daug laiškų. Buvo surinkęs ir jį dominusios spaudos.
Dr. Kaziui Griniui mirus, jo archyvą saugojo ir plėtė sūnus Liūtas. Jis ne tik surinko visus tėvo rankraščius, susirašinėjimą, asmens dokumentus, bet ir daug dokumentų. Liūtas Grinius daugelį bylų suformavo pats, svarbiausių dokumentų padarė kopijas ir perrašė, pridėjo savo pastabas ir paaiškinimus. L. Grinius apie tėvą parašė atsiminimus ir ragino tai daryti kitus K. Grinių pažinojusius. L. Grinius rūpinosi tėvo atminimu, jo raštų  publikavimu, ragino aktyviau veikti Dr. K. Griniaus komitetą, Dr. K. Griniaus paminklui statyti komitetą, aprūpindavo medžiaga žurnalistus, visuomenines organizacijas. L. Griniaus ir visuomeninių organizacijų bendromis pastangomis buvo deramai pažymėtos prezidento K. Griniaus jubiliejinės datos, įamžintas atminimas – 1962 m. Čikagoje išleistas K. Griniaus knygos „Atsiminimai ir mintys“ II tomas, 1967 m. Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse pastatytas paminklas.1965 m. mirus pulkininkui Kaziui Griniui, L. Grinius savo globon paėmė ir jo archyvą. L. Grinius ir brolio svarbiausius dokumentus nukopijavo, parašė pastabas ir paaiškinimus, sudarė tėvo, prezidento K. Griniaus bibliografinę
kartoteką, archyvo schemas. Susikaupė nemažai ir paties L. Griniaus dokumentų, bet jų sutvarkyti jis nespėjo. Po L. Griniaus mirties visus sukauptus dokumentus saugojo jo žmona. Kazio Griniaus šeimos archyvinis fondas buvo sudarytas beveik prieš 20 metų. 1994 m. Prezidento sūnaus Liūto Griniaus našlė Nijolė Grinienė perdavė Lietuvai Prezidento K. Griniaus ir jo sūnų – pulkininko Kazio Griniaus ir Liūto Griniaus – archyvus, iš viso 19 dėžių. Šie dokumentai Gedimino Ilgūno rūpesčiu ir Lietuvos Respublikos prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir K. Griniaus atminimo
įamžinimo komisijos pavedimu 1995 m. iš JAV buvo pargabenti į Lietuvą ir Lietuvos centriniame valstybės archyve sutvarkyti. Itin vertingi Prezidento Kazio Griniaus rankraščiai (atsiminimai, straipsniai, paskaitos, pastabos, išrašai, kalbos), tai – vieni unikaliausių šeimos fondo dokumentų .Gausu asmens ir visuomeninės-politinės veiklos dokumentų: tai – biografijos, asmens, sveikatos ir turto dokumentai. Saugome labdaringos bei švietėjiškos veiklos dokumentus, K. Griniaus atsišaukimus, laiškus, memorandumus, raštus valstybių vadovams, tarptautinėms organizacijoms
dėl Lietuvos padėties, veiklos Valstiečių liaudininkų sąjungos Čikagos kuopoje dokumentus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos programą, autoriaus laiškus organizacijoms, asmenims ir asmenų, organizacijų laiškus autoriui, surinktus dokumentus, nuotraukas. Įdomūs Prezidento K. Griniaus rašytinio palikimo saugojimo ir atminimo įamžinimo dokumentai: straipsniai apie prezidentą K. Grinių, prezidento raštų rinkimo, tvarkymo ir publikavimo, jubiliejinių renginių, atminimo įamžinimo dokumentai. Kintant istorinei, kultūrinei situacijai ar tiesiog einant laikui, keičiantis kartoms, prezidento Kazio Griniaus rankraščiai gali būti suvokiami skirtingai.

Angelė Sabaliauskaitė
Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja