Prienai toli nuo taifūnų niokojamų pasaulio regionų, tačiau šį ketvirtadienį, visą dieną įkyriai merkiant lietui, Vaitkaus gatvės gyventojai patyrė, ką reiškia atsidurti kelio beieškančios vandens stichijos „epicentre“.
Į gyventojų „SOS“ suskubus, jų rūpestį supratome jau už Vaitkaus ir Medelyno gatvių sankirtos, kur vidury pagrindinės gatvės, tik už greičio ribojimo kalnelio, telkėsi drumzlina bala. Į ją kelkraščiu žemyn greita tėkme sruvo paplauto žvyro ir molio upelis. Jo ištakas radome net ant kalvos, virš Dvariuko mikrorajono esančioje Žaliakalnio gatvėje, kur prasideda į apatinę miesto dalį vedantys laiptai pėstiesiems, norintiems patekti į Vaitkaus gatvę. Kalvos viršuje nėra surinktuvo lietaus vandeniui iš aplinkinių gatvių, jo nubėgimą į žemiau esančią pievą užtvėrė čia namą besistatantys naujakuriai, o 
remontuojant laiptus nebuvo išbetonuota latakų nuotekoms. Tačiau kiekvieną kartą, esant gausiems krituliams, vanduo nuo viršukalnės srove plūsta žemyn – grauždamasis po mediniais laiptais, kliokdamas jų plokštėmis, išnešdamas griovelius ir užpildamas smėliu laiptų papėdėje esančių, gražiai tvarkomų Vaitkaus gatvės 44, 46 ir 48 gyvenamųjų namų kiemus, pieveles bei įvažiavimus. Šįkart vandens upė užliejo ir pačią Vaitkaus gatvę, sukeldama nepatogumų vairuotojams.
Kiekvieną kartą nuo gausaus lietaus padarinių nukenčiantys gyventojai tik skėsčioja rankomis, nežinodami kur ieškoti pagalbos. Jie skuba ieškoti kastuvų, šluotų ir, vienas kitam padėdami, tvarkyti nuniokotą namų aplinką. Jų teigimu, nors ne kartą dėl šios problemos kreiptasi į miesto seniūniją, sprendimų vis dar nėra… Ko gero dėl to, kad valdininkų požiūriu, kalva srūvantis upeliūkštis – dar ne nuošliauža…
„Gyvenimo“ informacija
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“