„Laiminga, kad žmonėms įdomu“…

„Eglės“ sanatorijos bibliotekoje

– Esu laiminga, kad žmonėms to reikia, kad tiek daug susidomėjusių monotipijų kūryba. Džiaugiuosi, jog atėjo ne tik sanatorijoje poilsiaujantys, bet ir Birštono gyventojai, atvyko žmonių iš Alytaus, Prienų, jau žinančių apie monotipiją, – apie susitikimą – edukacinę programą „Eglės“ sanatorijos bibliotekoje kalbėjo rašytoja, monotipijų kūrėja Elena Kurklietytė – Bubnienė.

Rašytoja Elena Kurklietytė „Eglės“ sanatorijos klientus ir birštoniečius mokė kurti monitipijas.

O dalyvių, kaip patikino bibliotekos darbuotoja ir šio renginio organizatorė Dalia Banienė, netikėtai susirinko tiek daug, kad net teptukų ir spalvų neužteko. Ir kiekvienas jų, dėkodamas gerbiamai Elenai, klausė, ar dar galės tęsti mokymąsi. Taigi monotipijų kūryba renginio dalyvius labai sudomino, smagu, kai nuo tavęs paties priklauso tik spalvų parinkimas ir jų paskleidimas ant stiklo. O atspaude ant popieriaus, gautoje monotipijoje, ir Elenos, ir kitų darbuose, vieni mato angelo sparnus ar raganą, kiti regi žmogų, jūrą, bangas, sudužusio laivo keterą, dar kitiems – tai gulbių pora…
„Bet kai pavyksta, tai ant grindų nugulus dešimtims lakštų sugadinto brangaus popieriaus, staiga nušvinta vaizdiniai ir pasauliai, kuriems veltui ieškotum apibūdinimų, pavadinimų, nes jie – pirmapradžiai ir vieninteliai, neturintys ir neturėsiantys analogų… Nė vieno nepakartosi. Kiekvienas liks unikalus. Kaip žmogaus piršto atspaudas. Kaip juodmargis zebro odos piešinys“, – straipsnyje „Pasaulio sutvėrimas pagal Eleną“ rašo menotyrininkė, žurnalistė Audronė Jablonskienė. Todėl kažko konkretaus darbuose ir pati autorė ieškoti nepataria. Juk daug ką, matyt, šiame ir kitame Kūrėjo sutvertame pasaulyje suvokti nėra paprasta. Kai kartą Elenos paprašė krikštynoms sukurti monotipiją, ji, iškart pagalvojusi apie kūdikėlio atėjimą į žemę, ėmėsi darbo. Ir mintyse sumodeliuotas paveikslas atsispaudė – jame galima buvo įžvelgti lopšį su kūdikiu… Galbūt tik vienas Kūrėjas težino, kokiu būdu gali materializuotis mūsų mintys, o galbūt ir jausmai. Todėl susirinkusiems į Elenos pamoką „Eglės“ bibliotekoje buvo svarbu pirmiausia suprasti save. O kai savo ranka sumaišai dažus, juos atidengi ir išvysti tai, ką norėjai sužinoti – tikra mistika, kuri įdomiausia, įtraukia kurti ir vėl laukti Elenos Kurklietytės pamokų.
Palma Pugačiauskaitė