Mano kaimynas – geriausias

Rašykime apie savo kaimynus – stiprinkime bendruomenę

Gegužės 26 d. visa Europa minės Kaimynų dieną. Šis renginys skirtas skatinti žmonių bendravimą, socialinį solidarumą. Juo siekiama, kad žmonės geriau pažintų vieni kitus, daugiau bendrautų tarpusavyje. Stiprinant bendruomeniškumo jausmą, galima išspręsti gerokai daugiau įvairių problemų, gyventi saugiau. Tą dieną galite suruošti kaimynų šventę savo laiptinėje, gatvėje, miestelyje, kaime.
Siekdamas paskatinti bendruomeniškumą, Prienų r. policijos komisariatas paskelbė konkursą „Aktyviausia saugios kaimynystės grupė 2017“ (balandžio 26 d., „Gyvenimas“). Nugalėtojai bus apdovanoti Prienų r. policijos komisariato įsteigtais prizais. Policijos pareigūnai skatina nepakantumą neigiamiems visuomeniniams reiškiniams, bendradarbiavimą su policija, kad visiems mums taptų saugiau gyventi. Dalyvaukime konkurse.
Europos kaimynų diena pirmą kartą buvo paminėta 1999 m. Prancūzijoje. Vėliau ši diena tuo pačiu metu organizuojama visoje Europoje. Europos kaimynų šventės tikslas – paskatinti žmones bendrauti ir puoselėti bendruomeniškumo jausmą, padėti atkurti socialinius ryšius. Daugelis esame „atvėsusių“ ryšių žmonės. Mieliau „sėdime“ feisbuke, kontaktuojame per įvairius kitus tinklus, bet nepažįstame savo laiptinės, kvartalo kaimynų, žmonių, kurie rytą vakarą gyvena šalia mūsų. Visuomenėje kelia grėsmę stiprėjantis individualizmas.
Bendruomeniškumui skatinti skiriama daug įvairių projektų, daug kultūrinių renginių. Ir Lietuvoje valstybė deda daug vilčių į bendruomenes: jų nariai gali ne tik gražiai bendrauti, bet ir prisiimti socialinę atsakomybę už vaikus, pavyzdžiui, tapti globėjais vaikams iš vaikų namų, prižiūrėti neįgaliuosius, teikti pagalbas daugiavaikėms šeimoms ir pan. Mūsų šalyje yra gražių pavyzdžių, kai, atsitikus nelaimei, bendruomenė, kaimynai tampa pirmaisiais gelbėtojais ir pagalbininkais.

Kaimynai Bronė ir Jonas Dekaminavičiai

Gerai prisimenu a.a. mano tėvų puikius ryšius su savo kaimynais Bronele ir Jonu Dekaminavičiais, ir dabar tebegyvenančiais Jiezno seniūnijos Būdos kaime. Ypač gražiai bendravo mama su kaimyne. Kas antrą dieną abi surasdavo laiko popiečio kavai, būtinai turėdavome parūpinti ir kokio skanėsto jų abiejų tradicinėms, tiesiog ritualinėms kavoms.
Pagyvendavo prisiminimais iš jaunystės, aptardavo šiandieną, ką matė per televizorių, ką girdėjo per radiją. Prieš šventes abi ir maldą sukalbėdavo už šeimas, gimines, už kitus kaimynus. Laukdavo savo susitikimų – nuolatinių, mielų, netgi dainą, prisiminusios jaunystę, abi sudainuodavo. Man ir vaikams tai buvo kaimynų bendravimo pavyzdys.
Joninės, Antaninės, Vincinės -vardadienių šventės, vaikų gimtadieniai sodelyje virsdavo smagiais pasibuvimais vasarą, kuriuose Jonas su mažuoju Žilvinu sudainuodavo daug dainelių, prigalvodavo visokių pokštų. Kartu kepdavome kepsnius, šašlykus, mama ar Bronė –tikrą senovišką pyragą su razinomis, aguonomis ar sausainiukus.
Gera prisiminti savaitgalius, kai į abejas trobas suvažiuodavome visi vaikai. Tada rankšluostyje suvyniotame dubenyje „keliaudavo“ iš vienos trobos į kitą ( apie 400 metrų) tai vėdarai, tai cepelinai, tai kugelis, tai pyragas, tai skerstuvių maišelis, tai visokios iš Vilniaus, iš Prienų atvežtos vaišės, kuriomis pasidalinti buvo ir tradicija, ir laimė. Svarbiausia, kad gerumo, dalijimosi, supratimo, vaišingumo mokėmės visi – ir mes, vaikai, ir augantys anūkai.
Bronė būdavo Senelis Šaltis vaikams, kol per vienerias Kalėdas šešiametis Šarūnas, padeklamavęs Seneliui išmoktą eilėraštį, paklausė, kur Senelis gavo tokias pačias kaip Bronės pirštines ir veltinius (vaikai nuo mažens kaimynus Bronę ir Joną laikė dideliais savo draugais, kitaip nevadindavo, tik vardais). Mat kaimynė Kūčių pavakarę vaikams atnešė dar karštokas „anteles“: nuo kepamo Kalėdų pyrago pasilikdavo truputį tešlos ir iš jos juostelių tas „anteles“ išraitydavo. „Senelis“ Bronė tąkart gudriai mėgino išsisukti, bet kitais metais jau nėjo dalinti dovanų… Kaime apskritai visi buvo kaip savi, lėkdavo vienas pas kitą, jei bėda, jei reikia pagalbos kokiame ūkio darbe, ypač per bulviasodį, bulviakasį, mėšlavežį, prie šieno. Gelbėjome vieni kitiems kasmet. Ir šiandien, po keliolikos metų, per metines šventes visada prisimename puikius kaimynus, jau įžengusius į dešimtąjį dešimtmetį. Tebūna ilgai ilgai kuo geresnė jų sveikata.
Lankydamasi Europos šalių ar Lietuvos bažnyčiose, visada mėgstu uždegti daug žvakučių įvairiomis intencijomis. Vieną jų visada uždegu už buvusius mano tėvų, mano ir dabar esamus kaimynus…
Kviečiu visus pasigirti savo ir kaimyno gražiu bendravimu, besikuriančiomis ar susikūrusiomis bendromis tradicijomis. Prisiminkime praeities, aprašykime šiandienos pavyzdžius. Tik negailėkime pasidžiaugti vieni kitais artėjant Europos kaimynų dienai.
Pasidžiaugti gražia kaimynyste nebūtina vien gegužės mėnesį. Juk tai galime daryti nuolat. Galbūt apskritai per mažai vertiname vieni kitus. Raginu suteikti daug džiaugsmo kaimynams ir kitiems, kurie skaitys. Esu už draugišką bendruomenę, kurioje palengvintume ir praturtintume vieni kitų gyvenimą.
Angelė Bajorienė
Socialinio darbo ekspertė