„Tai, kad jūs čia – vadinasi jums yra svarbu ir rūpi ugdymo kokybė mokyklose,“ – pradėdama ketvirtus metus Stakliškių gimnazijoje pedagogams rengiamą konferenciją – seminarą „Mokymo vertė lygu mokymo kokybė?“, pabrėžė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, l.e. direktoriaus pareigas Laima Nastaravičienė. Iš Prienų rajono, Kauno, Vilniaus, Švenčionių, Alytaus ir kitų miestų ugdymo įstaigų gausiai susirinkusius mokytojus muzikine programa pasveikino gimnazijos choras ir instrumentinis trio, prasmingų diskusijų ir pasidalijimo patirtimi palinkėjo Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas.
Renginyje dalyvavo ir jo krikštamotė, buvusi gimnazijos direktorė Loreta Šernienė, šiuo metu vadovaujanti Alytaus Šv. Benedikto gimnazijai, kuri pasidžiaugė buvusių kolegų ryžtu tęsti pradėtą tradiciją bei padrąsino juos nesustoti ties tuo, kas jau nuveikta. Jos teigimu, šis renginys – šventė tiems mokyklų lyderiams, kurie nori tobulėti, keistis ir vesti švietimą pirmyn. „Svarbu bendrauti ir bendradarbiauti, nes mus vienija vienas tikslas. Kalbėkimės apie gėrį, dauginkim jį – ir gėris augs…“ – linkėjo L.Šernienė.
Jau pirmoji lektorė – KTU Edukologijos katedros docentė, Geros mokyklos koncepcijos bendraautorė dr. Berita Simanaitienė – paskatino konferencijos dalyvius išeiti iš vadinamos komforto zonos ir susimąstyti. Anot jos, naujausiais tyrimų rezultatais net 80 proc., o ne 50 proc., kaip lig šiol buvo manyta, ugdymo procesas priklauso mokytojo, nuo to, kaip kūrybingai ir sutelkiančiai jis dirba pamokoje. Gera mokykla ta, kurioje aktyviai mokomasi spręsti gyvenimiškas problemas eksperimentuojant, tyrinėjant, atrandant, bendraujant, kurioje dialogo metu gauta informacija pasitarnauja naujoms idėjoms sukurti. Todėl lektorė atkreipė mokyklų steigėjų dėmesį į tai, kaip svarbu investuoti į tinkamų mokytojų parengimą. Pavyzdžiu galėtų tapti pedagogų ruošimo sistema Suomijoje, kur tarp studentų vyksta didelė konkurencija ir atranka, po kurios lieka maždaug 5 proc. tikrųjų mokytojų, norinčių ir gebančių dirbti mokyklose.
Amerikiečių filme „Laukiant superdidvyrio“ keliamas klausimas, ar visi dirbantys pedagogai gali likti švietimo sistemoje. Lektorė auditorijai pristatė mokytojų gebėjimų ir meistriškumo modelius, pagal kuriuos kiekvienas galėjo įsivertinti savo vaidmenį, aistringumą darbui ir gebėjimą klasėje dirbti su procesu, būti jo „dirigentu“. B.Simanaitienė pateikė naudingų patarimų, kaip turėtų keistis mokytojo vaidmuo ir darbas pamokoje, kad mokiniai pasiektų giluminį žinių lygį.
Mokinių pasiekimų įvairių tyrimų išvados atskleidžia, kad to paties formato valstybinės mokyklos mokinius parengia skirtingai ateičiai (karjerai). Lektorius, šeimos santykių ir tėvystės konsultantas Vaidas Arvasevičius, keldamas klausimą, kodėl vaikai mokosi skirtingai, pabandė nuraminti mokytojus, sakydamas, kad ne viskas priklauso nuo jų pastangų, juk negalima išmokyti žmogaus, jei jis pats nedavė tam sutikimo, jei jis nepriima to, kas jam sakoma, jei jis neturi tam suinteresuotumo ir poreikio. Tokiais atvejais sunku sužadinti vaikų smalsumą ir entuziazmą mokytis, neveikia nei gąsdinimai neigiamomis pasekmėmis, juk, anot lektoriaus, vienam tai gali būti tragedija, kitas jas priims, kaip paaukštinimą. V.Arvasevičiaus teigimu, kai visos motyvavimo galimybės išsemtos, elgesio alternatyvos aptartos, kartais būna naudinga leisti vaikui pačiam rinktis – geriausiai moko pasekmės. Stipri ir pavyzdžio galia. Vaikai būna imlesni mokymuisi, kai stebi, gali pasiremti žmogaus autoriteto patirtimi.
Tarsi apibendrindamas tai, kas buvo prieš tai kalbėta, kitas lektorius, komunikacijos ir bendravimo treneris, organizacijų vidinės kultūros ekspertas, inovatyvių patyriminių žaidimų praktikas Mindaugas Vidugiris paragino mokytojus „nusiimti šarvus“ ir atrasti bendrumų su žmonėmis, su kuriais susipažino čia pat, seminaro metu. Žaidimo metu mokytojai grupelėse po du mokėsi užmegzti tarpusavio ryšį, klausyti ir klausytis – to, kas labai svarbu vedant pamoką klasėje.
Antroji renginio dalis buvo skirta aktyviam darbui grupėse. Konferencijos – seminaro dalyviai diskusijų metu ieškojo atsakymų į klausimus: ar ugdymo sąlygų sudarymas padeda atsiskleisti asmenybei; ar technologiškai turtinga aplinka įtakoja ugdymo kokybę; kaip mokymo(si) vertę supranta šiuolaikinė karta; kaip pamatuoti ugdymo kokybę; kaip popamokinis gyvenimas mokykloje įtakoja mokymo(si) kokybę. Renginio pabaigoje darbo grupių moderatoriai pristatė grupinio darbo išvadas ir pasiūlymus, kaip realiai pasiekti geresnės ugdymo kokybės.
Stakliškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, l.e. direktoriaus pareigas Laima Nastaravičienė tikisi, kad konferencijos darbas buvo prasmingas, o jos metu išgirsta informacija pedagogus paskatins tęsti diskusijas mokymosi vertės ir ugdymo kokybės klausimais savo mokyklose, pritaikyti gerąją patirtį, planuojant veiklą pamokose, jas organizuojant taip, kad būtų skatinamas mokinių aktyvumas, motyvacija, bendradarbiavimas, gebėjimas diskutuoti ir argumentuoti.
Pasak jos, mokytojas – tas žmogus, kuris privalo nuolat kelti klausimus ir į ieškoti atsakymų į juos. Būtent nuolatinis ieškojimas ir lemia ugdymo sėkmę.
Dalė Lazauskienė
Autorės ir organizatorių nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).