Kapelų šventė su palinkėjimais -„kad Lietuvoje liktų kam griežti…“

Birštono kultūros centro kapelos „Lendrūnas“ vadovo Algimanto Jazbučio iniciatyva prieš kelerius metus pradėta liaudies kapelų šventė „Griežk, lietuvi“ balandžio 8 dieną šio žanro gerbėjus jau aštuntą kartą sukvietė į kurortą.

Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys dėkoja šventės organizatoriui – „Lendrūno“ vadovui A.Jazbučiui.

Tradicinio lietuviško muzikavimo entuziastas ir liaudiškų tradicijų puoselėtojas A. Jazbutis su vadovaujama kapela apkeliavo daugybę Lietuvos miestų, koncertavo įvairių festivalių scenose, ne kartą filmavosi televizijos laidose. Kiekvienąkart susitikdamas su naujais kolektyvais vadovas mezga draugiškus ryšius, turėdamas tikslą įdomiausius iš jų pristatyti ir Birštono žiūrovams. Rengdamasis tradicinei šventei „Griežki, lietuvi“, Algimantas siekia, kad programa neprailgtų, būtų kuo įvairesnė, patenkintų muzikai išrankių žiūrovų poreikius, o kolektyvai su savo kūriniais atstovautų skirtingiems Lietuvos regionams. Daug pastangų įdėta ir organizuojant šių metų šventę, gaila dėl vieno, kad Birštono gyventojai taip negausiai į ją susirinko. Tačiau praleidusieji dvi valandas Kultūros centre, manyčiau, liko patenkinti organizatorių muzikine dovana artėjančių Verbų proga. Šventę dzūkiška šnekta vedė humoro nestokojanti Nijolė Juozaitienė.
Šventę, kaip ir dera šeimininkams, su įvairiaspalve programa pradėjo Birštono kapela „Lendrūnas“. Pirmiausia nustebino įžangai pasirinkta senovine lyrine lietuvių liaudies daina. Pritardama kanklėmis, natūraliai ir nuoširdžiai įsijautusi į teksto prasmę ją atliko kapelos narė Ieva. Kapela klausytojams dovanojo „Polką“, A.Antanavičiaus romantišką „Mokyklinį valsą“ ir kt.
Antri scenoje pasirodė Platelių meno mokyklos Alsėdžių skyriaus instrumentinio pučiamųjų ansamblio (vadovas Linas Senkus) jaunieji muzikantai. Kaip pajuokavo vadovas, buvo pasirengę koncertuoti garsiajame Birštono džiazo festivalyje, ir tik atvykę apsižiūrėjo, kad šventės formatas – liaudiškas. Džiazo improvizacijos liaudies kapelų šventėje buvo kiek netikėtos, tačiau L.Senkus „nenusiminė“, davė žemaitišką garbės žodį, kad atsiveš ir kapelą, kai atvyks į … džiazo festivalį. Marijampolės r. Tautkaičių kaimo kapelos „Sūduva“ (vadovas Linas Penkaitis) žiūrovams pristatyti nereikėjo. Trisdešimtmetį švenčianti kapela ne kartą pasirodė LRT televizijos projekte „Duokim garo“, yra dalyvavusi kapelų šventėje „Grok, Jurgeli“ ir kt., grojo ne vienoje Europos šalyje. „Sūduva“ iš kitų kaimo kapelų išsiskiria tuo, kad ne vienos dainos tekstą yra sukūrę joje muzikuojantys žmonės. Specialiai birštoniečiams kaimynai atliko dainą „Nemunėlio juosta“.
Ne mažiau garsus ir kitas kolektyvas – Kretingos kultūros centro kapela „Lakštingelė“ (vad. Pranas Razmus), susikūrusi 1990 metais. Kapela – daugelio respublikinių švenčių, festivalių dalyvė, aktyviai prisideda plėtojant kapelinės muzikos žanrą, populiarinant tautinę muziką, propaguojant autorinę šio žanro kūrybą. Jos iniciatyva Kretingoje 1992 metais gimė didžiausia vakarų Lietuvoje ir viena didžiausių šalyje respublikinė liaudiškų kapelų šventė „Grok, žemaiti“. A.Jazbutis pripažino, kad pasikviesti šį kolektyvą į Birštoną buvo didelė jo svajonė. Svečiai nenuvylė, dovanojo puikių kūrinių iš repertuaro, kuriame autentiški Žemaitijos regiono kūriniai, autorinė kapelos vadovo kūryba.
Gera nuotaika žiūrovus užkrėtė artistiški Latvijos Jekabpils miesto kapelos „Kreicburgas Zikeri“ (vad. Aivars Pugačs) muzikantai. Keturis vyrus, virtuoziškai valdančius smuiką, gitarą ir mūsuose nematytą mušamąjį instrumentą – žaltį primenančią lazdą su skambaliukais ir lėkštėmis – vargu, ar galėtum priskirti prie lietuviams įprastų tradicinių liaudies kapelų, tačiau publikai jie labai patinka, o tai renginiuose yra svarbiausia.
Šventės programą apvainikavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblio „Vingis“ (meno vad. Rimutė Zaleckaitė, orkestro vad. Kęstutis Lipeika, vokalo vad. Martynas Vilpišauskas) atliekami kūriniai, kurių klausantis buvo gera – ir dėl jaunimo puoselėjamų bei savaip perteikiamų šimtmečiais kurtų liaudies meno tradicijų, ir dėl gyvos patriotiškumo dvasios. Ansamblio atstovai džiaugėsi susitikimu su Birštono žiūrovais – šioje scenoje jie prieš kelerius metus tapo konkurso „Kadagys“ laureatu. Baigiamuoju šventės „Griežki, lietuvi“ akordu tapo vokalinės grupės daina „Šalis, kuri mane augino“. Šia daina, kurią reikėtų vadinti emigrantų himnu, ansambliečiai linkėjo, kad Lietuvoje būtų kam griežti, kad ji neištuštėtų – pasižvalgę, pasimokę, padirbėję svetur tautiečiai sugrįžtų atgal į tėvynę ir puoselėtų lietuvybę.
Žiūrovai aplodismentais kolektyvus sugrąžino į sceną, jiems padėkas ir specialius prizus įteikė Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys. Seimo nario Andriaus Palionio vardu padėkos žodžius šventės organizatoriui Algimantui Jazbučiui, kolektyvų vadovams ir nariams tarė, šakočius įteikė jo padėjėja Valė Petkevičienė. Labai svarbu pagerbti tautinės kultūros entuziastus, liaudiškam muzikavimui skiriančius nemažą savo laisvalaikio dalį, būtent jų dėka kiekvienas iš mūsų naujai išgyvename santykį su tradicijomis ir tautine tapatybe, jų dėka saugojamas ir perteikiamas kultūros paveldas.
Dalė Lazauskienė