…ne tik nuo gamtos, bet ir nuo įstatymų bei priimamų sprendimų

Žemdirbiai jau ne kartą turėjo progos įsitikinti, kad jų verslo sėkmė priklauso ne tik nuo gamtos malonės, bet ir nuo įstatymų bei sprendimų, priimamų ir Lietuvoje, ir Briuselyje. Apie tai, kokius rūpesčius ūkininkams žeria šių metų pavasaris, įžvalgomis dalinasi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, Prienų rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komiteto narys Jonas VILIONIS:
– Nerimo dėl to, kaip gyvensime toliau, nemažėja. Pirmiausia nerimauti verčia Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti beveik visų žemės pardavimą ribojančių saugiklių.
Pataisų rengėjai savo siūlymus grindžia tuo, kad neva to reikalauja Europos Sąjungos bendroji rinka, siekdama užtikrinti lygią konkurenciją visų valstybių narių piliečiams. Bet vasario mėnesį Europos Parlamento nario Bronio Ropės iniciatyva šiuo klausimu Briuselyje surengtame Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Ūkininkų sąjungos atstovų susitikime su Europos Komisijos atstovais buvo prieita prie išvados, kad valstybės narės gali taikyti žemės pardavimo saugiklius.
Jie mums, visų pirma, reikalingi dėl to, kad žemė yra ypatinga prekė, turinti ne tik ekonominę, bet ir socialinę, kultūrinę, ekologinę ir kitokią vertę. Visko neįmanoma išmatuoti vien tik pinigais. Šiuo klausimu turime būti vieningi, žemę turime saugoti, o ne lengva ranka išparduoti.
Balandžio 19 dieną, vėlgi europarlamentaro Bronio Ropės rūpesčiu, vyks susitikimas su Europos Komisijos finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų generalinio direktorato atstovu, kuris pristatys Europos Komisijos poziciją.
Noriu priminti visiems mūsų krašto ūkininkams, kad dar tebevyksta ir Br. Ropės iniciatyva pradėta apklausa dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo saugiklių reikalingumo. Atsakyti į apklausos klausimus galima adresu: http//manoapklausa.lt/apklausa/871196058/

Mūsų laukia ir aktyvios diskusijos dėl paramos teikimo krypčių 2017 metams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Investicijos į meterialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Kadangi lėšų likę nedaug – didžiumą jų, net ir abejotinoms reikmėms, spėjo išdalinti buvusi žemės ūkio ministrė, – todėl dabar labai svarbu, kad būtų supaprastinta tvarka ir parama galėtų pasinaudoti kuo daugiau ūkių. Lietuvoje yra apie 13500 prekinių ūkių ir toli gražu ne visi jie yra gavę paramą, ypač smulkesni.
Reikia diskutuoti ir dėl sumos, kurią siūloma nuo 400 000 mažinti iki 50 000 eurų vienam projektui, kofinansavimo, paramos jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio produkciją perdirbantiems žemdirbiams, kooperacijos skatinimo, smulkių bei vidutinių šeimos ūkių plėtros bei kitų svarbių klausimų.

Žemės ūkio ministerija jau parengė savo pasiūlymus, juos analizuodami turime ieškoti teisingiausių sprendimų ir juos „atstovėti“. Taip pat nuolat turime dėti visas pastangas, kad, ateinant naujam paramos laikotarpiui, būtų suvienodintos išmokos visų ES šalių žemdirbiams. Be kitų šalių palaikymo, sunku bus įveikti „dviejų greičių“ politiką, kai vienoms šalims tenka didesnė paramos dalis, o kitoms – mažesnė. Be to, daugiau erdvės spręsti, kaip tvarkytis su parama, turi būti suteikta ir pačioms šalims. Neteisinga lyginti, pavyzdžiui, vynuogių auginimą Graikijoje ir pieno gamybos ūkį Lietuvoje.

Dėmesio centre – ir klausimas dėl pieno gamybos reguliavimo. Išeitis – viena: tie, kurie pagamina per daug, turi mokėti baudas, o tiems, kurie pagamina mažiau, turi būti primokėta. Dėl palaikymo kreipėmės ir į ES Pieno tarybos generalinę asamblėją.
Taigi iššūkių, kaip ir darbų, nemažėja. Turime konkrečiai žinoti, ko galime tikėtis, ką pasiimsime ir kaip gyvensime toliau…