Žolininkė – apie augalus, kurių turėtų būti diabetikų vaistinėlėse

Prienų – Birštono diabeto klubo nariai, susibūrę į nevyriausybinę organizaciją, turi daugiau galimybių pažinti ir valdyti savo ligą, išgirsti naudingų medikų patarimų ir padėti sau, išlaikant sveiką gyvenimo būdą, stiprinant organizmą, keičiant mitybą, sportuojant. Klubo pirmininkės Birutės Bartkevičiūtės iniciatyva diabetikams vyksta paskaitos, seminarai ir mankštos, numatyti ir biblioterapijos užsiėmimai.

Bundanti gamta, sprogstantys medžių pumpurai paskubino susitikimą su Aukštadvario regioninio parko kultūrologe, Stakliškių krašto žolininke Rita Balsevičiūte, kuri susirinkusiems Birštono parapijos bendruomenės namuose papasakojo apie vaistažoles ir jų gydomąjį poveikį sergant diabetu bei turint kitų negalavimų, patarė, kada ir kur augalus reikėtų rinkti, kaip juos tinkamai išdžiovinti ar kitaip paruošti vartojimui. Prie progos įpynė ir savame krašte iš senolių užrašytų liaudies medicinos pasakojimų, pamokymų bei liudijimų apie stebuklingą augalų galią.
Pasak R.Balsevičiūtės, kovo pabaiga – balandis pats geriausias laikas pradėti rinkti vaistažoles, iki Joninių surinktos jos turi daugiausia gydomųjų savybių.
Nuo kovo mėnesio skinami pušies ir beržo pumpurai, kasamos didžiosios varnalėšos šaknys. Pušies pumpuruose gausu vitamino C bei karotino, o tai stiprina imunitetą ir naikina kai kuriuos ligas sukeliančius virusus. Beržų pumpurų arbata tinka sergant kvėpavimo takų ligomis, kraujui valyti, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, valo inkstus nuo akmenų. Didžiosios varnalėšos šaknų preparatai skatina medžiagų apykaitą, šlapimo, prakaito ir tulžies išsiskyrimą, vartojami opaligei, gastritui gydyti, o varnalėšų lapų kompresai tinka pūliuojančioms žaizdoms ir opoms.
Žolininkė patarė nepražiopsoti, kada pražysta šalpusnis – jo žiedų arbatos yra puiki priemonė nuo kosulio. Balandį – gegužę renkami kiaulpienės lapai ir žiedai, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų – geležies, kalio, cinko. Kiaulpienės preparatai gerina virškinimą ir apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą, todėl ypač tinka diabetikams.
Savo vaistinėlėje reikėtų turėti ir raktažolės, kuri rekomenduojama nusilpusiems, sergantiems mažakraujyste, peršalimo ligomis. Raktažolių arbata palengvina ir slopina kosulį.
Anot R.Balsevičiūtės, pravartu pasiruošti ir žaliavos – gudobelių žiedų bei vaisių – raminančiai, mažinančiai kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje arbatai. Ji gyrė geležies šaltinį – džiovintus žemuogių lapus ir uogas. Priminė apie sergančiųjų diabetu duoną – mėlynių uogas, kurių, stiprinant imunitetą ir regėjimą, reikėtų prisivalgyti iki soties. Jos teigimu, mėlynių galima pasiruošti ir atsargai, tačiau jas su visais stiebeliais reikėtų džiovinti, o ne virti uogienes ar šaldyti. Mėlynių lapai mažina cukraus kiekį kraujyje.
Anot žolininkės, erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą, virškinimą, žaizdų gijimą, paprastasis šermukšnis laisvina vidurius, turi priešvėžinių savybių, spanguolių uogos mažina kraujo spaudimą, rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, tinka sergant širdies, kraujagyslių, šlapimo takų ir kitomis ligomis.
Diabetikams, kuriems svarbu kontroliuoti kūno svorį ir paskatinti medžiagų apykaitą, ji patarė gerti pupelių ankščių bei džiovintų obuolių žievelių nuovirus.
Žolininkė priminė ir rečiau žinomus vaistingus augalus, kuriuos mūsų senelės vartojo įvairioms ligoms gydyti: laukinę morką, karpytniką, baltąjį palemoną, pataisą šarkakojį, sukatžolę, šventagaršvę, trūkžolę, pelkinę vingiorykštę, didžiažiedę tūbę, trilapį pupalaiškį ir kitus. Pragulos, isterija, aukšta temperatūra, apsinuodijimas ar vidurių šiltinė – liaudies medicina visais atvejais turėjo ką pasiūlyti iš gamtos vaistinės. Deja, anot R.Balsevičiūtės, kai kurie iš senolių naudotų augalų yra nykstantys, randami tik tam tikrose vietovėse ar įrašyti į Raudonąją knygą.
Susitikimo pabaigoje žolininkė paskaitos dalyvius pavaišino pačios surinktų kvapnių žolelių arbata, atsakė į jiems rūpimus konkrečius klausimus.
Dalė Lazauskienė