Birštono neįgaliųjų draugija turi nemažai bičiulių daugelyje skyrių. Gal tik finansinės galimybės neleidžia taip dažnai, kaip norėtųsi, vieniems pas kitus apsilankyti, pasižvalgyti, pasidalinti tuo, ką turi geriausio. Bet, pasak draugijos pirmininkės Julijos Senavaitienės, kiekviena išvyka ir susitikimas kažkuo praturtina – praplečia akiratį, pagilina mintis, suteikia naujų patirčių.

Todėl draugijos rankdarbių būrelio (vadovė Vilma Krasauskienė) narės su malonumu priėmė Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos rankdarbių būrelio ,,Pynė“ vadovės Nijolės Lapinskienės kvietimą apsilankyti svečiuose ir pasidalinti veiklos patirtimi. Kovą įvykęs vizitas – atsakomasis, pasvaliečiai Birštone viešėjo prieš dvejus metus, kuomet ir buvo sutarta nuolat palaikyti ryšius.
Birštono neįgaliųjų draugijos vadovės Julijos Senavaitienės teigimu, nuvykus į Pasvalį, šeimininkai darbščiųjų rankų būrelio narėms padarė staigmeną, pakviesdami jas į edukacinę programą kartu pasimokyti vilnos karšimo ir verpimo. Ši programa rengiama Raubonių vandens malūne, kur nuo 1907 metų veikia vilnų karšykla – verpykla. Rasti dokumentai liudija, kad jau 1775 m. Raubonių malūne prie Tatulos upės buvo malami grūdai. 1860 metais dvarininkas Lui fon Roppas (1824 – 1897), nupirkęs Raubonių kaimą, įsigijo ir senąjį malūną bei prie jo pastatė iki šiol išlikusį raudonų plytų pastatą su Anglijoje ir Švedijoje pirkta technologine įranga. Girnos jame nustojo suktis 1987 m., o karšykla – verpykla uždaryta 1997 m.
Valstybės saugomas unikalus Lietuvos istorijos, technikos ir architektūros paveldo objektas atgimė aktyvios Raubonių bendruomenės ir projekto konsultanto Vaidoto Gikio pastangų bei entuziazmo dėka. Buvo suremontuoti pastatai, sutvarkyta ir renginiams pritaikyta aplinka, kurioje rengiamas tradicinis amatų festivalis „Vilnonės dienos“, vyksta edukacijos.
Raubonių bendruomenės pirmininkė Gražina Paškevičienė papasakojo viešnioms apie bendruomenės veiklą ir planus ateičiai, o edukacinę programą įdomiai organizavo V. Gikis.
Išklausiusios pasakojimą apie šių kultūros paveldo pastatų istoriją ir paskirtį, apžiūrėjusios senus karšyklos įrengimus, birštonietės buvo paragintos imtis darbo. Kaip pripažino J.Senavaitienė, karšyklą ji iš arti apžiūrėjo, juolab karšti ir verpti naminių avelių vilną pabandė pirmąkart. Daugumai edukacinės programos dalyvių, gimusių ir augusių kaime, šis užsiėmimas tapo unikalia praktika. Raubonių malūne jos apžiūrėjo ir eksponuojamus pasvaliečių rankdarbių būrelio ,,Pynė“ darbus.
-Labai patiko paroda, joje – iš vilnos velti daiktai, įvairiomis technikomis pagaminti suvenyrai, papuošalai, paveikslai. Stebėjomės pakartotinio daiktų panaudojimo ir pritaikymo pavyzdžiais. Rankdarbių gamybai pasvalietės naudoja ir senus kompaktinius diskus, ir išardytus megztinius.
Mums atrodė, kad savame būrelyje per pastaruosius metus nemažai ko išmokom, bet pasirodo, kad tobulėti dar yra kur. Įdomiausia tai, kad pasvalietės rankdarbių gamybos mokosi pačios, be profesionalių vadovų pagalbos, – pasakojo J.Senavaitienė.
Pasak jos, nagingos birštonietės taip pat nusivežė savo darbų, iš kurių surengė parodėlę. Dalia Ragovskienė pristatė papuošalus, Onutė Žiūkaitė – siūlais, gintaru, medžio šakelėmis dekoruotas vazas, kitos neįgaliųjų draugijos narės – velykinius margučius, vilnos darbelius ir kt.
Raubonių bendruomenės šeimininkės edukacinės programos dalyvius supažindino su kulinariniu paveldu ir pavaišino naminiais virtiniais, kurių įvairovė tenkino kiekvieno skonį.
Birštonietės pasidairė po Pasvalio centrą, aplankė žalsvąjį šaltinį, apžiūrėjo girnų bei dubenėtųjų akmenų muziejų po atviru dangumi. Su Pasvalio neįgaliųjų draugijos narėmis aptarti būsimi bendradarbiavimo vizitai.
Dalė Lazauskienė







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).