Kol pavasaris dar nepakvietė į laukus, Prienų krašto ūkininkai vyko į Lenkiją. Jų kelionės tikslas – viešnagė Adamo ir Marijos Petrušenskių ūkyje ir pažintis su Seinų kraštu.
Seinai lietuviams asocijuojasi su A.Baranausku
Nuo sienos su Lietuva vos dešimt kilometrų nutolę Seinai – lietuviškas kraštas. Dabar apie 6 tūkst. gyventojų turinčiame mieste lietuvių yra apie tūkstantį, dauguma jų gyvena aplinkiniuose kaimuose. Seinuose veikia Lietuvos Respublikos konsulatas, 1999 m. atidaryti Lietuvių namai, 2005 m. įkurta Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla.
Seinuose mokėsi V.Kudirka, V.Gustaitis, V.Mykolaitis – Putinas. Viena iš garsiausių šio krašto asmenybių – poetas ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, kuris palaidotas Seinų bazilikoje, o 1999 m. netoli bazilikos buvo atidengtas jo paminklas.
Vilniaus baroko stiliaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilika statyta 1619-1632 metais. Vėliau (1661 ir 1881 m.) buvo pristatytos dvi koplyčios. Vienoje iš jų – Dievo Motinos – yra palaidotas Antanas Baranauskas, o altoriuje – stebuklinga XV a. Dievo Motinos statula, išgelbėjusi Seinus nuo rusų antpuolio.
A.Baranauskas Seinų vyskupu buvo paskirtas 1897 m. ir dirbo čia iki mirties 1902 m. Jis buvo pirmasis vyskupas, kuris iškilmingo įšventinimo metu į tikinčiuosius prabilo lietuviškai.
Ramybe dvelkiantis Vygrių kamandulių vienuolynas
Važiuojant iš Seinų į Suvalkus būtina aplankyti Vygrius. Vienoje iš 18-os ežero salų XVII a antroje pusėje, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui II Kazimierui Vazai pakvietus, pradėjo kurtis iš Italijos atvykę kamandulių vienuoliai. Saloje, kuri vėliau pylimu buvo sujungta su krantu, 1745 m. ant aukščiausios kalvos iškilo dvibokštė vėlyvojo baroko bažnyčia (vietoj iki tol buvusios medinės), o aplink išsidėstė ištisas religinis miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, prie jų išsidėsčiusiais vienuolių namukais, ūkiniais pastatais, aikštėmis, erdvę skaidančiomis alėjomis.
Kamandulių Vygriuose jau nėra nuo 1795 m. Šiuo metu per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai sugriautas vienuolyno kompleksas atstatytas, jame veikia poilsio nami. Galima aplankyti ir apartamentus, kuriuose 1999 m. meldėsi ir ilsėjosi popiežius Jonas Paulius II, bažnyčią, kurios rūsio kriptoje eksponuojami atkasti kamandulių palaikai, o iš apžvalgos bokšto pasigrožėti nuostabiais ežero vaizdais.
Vygrių bažnyčioje.
Gera karvė – kurios šonkauliai matosi
Prienų krašto ūkininkai apsilankė 60 km į pietvakarius nuo Suvalkų esančiuose Stradūnuose, kur yra vienas iš keturių Adamo ir Marijos Petrušenskių ūkių. Šiam ūkiui priklauso apie 1100 ha žemės, laikoma per 640 karvių. Kituose ūkiuose auginami mėsiniai galvijai, vištos ir kalakutai. Iš viso šiam ūkininkui priklauso daugiau nei 3,5 tūkst. hektarų žemės.
Kol pavasaris dar nepakvietė į laukus, Prienų krašto ūkininkai vyko į Lenkiją. Jų kelionės tikslas – viešnagė Adamo ir Marijos Petrušenskių ūkyje ir pažintis su Seinų kraštu.
Ramybe dvelkiantis Vygrių kamandulių vienuolynas
Važiuojant iš Seinų į Suvalkus būtina aplankyti Vygrius. Vienoje iš 18-os ežero salų XVII a antroje pusėje, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui II Kazimierui Vazai pakvietus, pradėjo kurtis iš Italijos atvykę kamandulių vienuoliai. Saloje, kuri vėliau pylimu buvo sujungta su krantu, 1745 m. ant aukščiausios kalvos iškilo dvibokštė vėlyvojo baroko bažnyčia (vietoj iki tol buvusios medinės), o aplink išsidėstė ištisas religinis miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis, prie jų išsidėsčiusiais vienuolių namukais, ūkiniais pastatais, aikštėmis, erdvę skaidančiomis alėjomis.
Adamo ir Marijos Petrušenskių ūkyje Stradūnuose.
Kamandulių Vygriuose jau nėra nuo 1795 m. Šiuo metu per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai sugriautas vienuolyno kompleksas atstatytas, jame veikia poilsio nami. Galima aplankyti ir apartamentus, kuriuose 1999 m. meldėsi ir ilsėjosi popiežius Jonas Paulius II, bažnyčią, kurios rūsio kriptoje eksponuojami atkasti kamandulių palaikai, o iš apžvalgos bokšto pasigrožėti nuostabiais ežero vaizdais.
Gera karvė – kurios šonkauliai matosi
Prienų krašto ūkininkai apsilankė 60 km į pietvakarius nuo Suvalkų esančiuose Stradūnuose, kur yra vienas iš keturių Adamo ir Marijos Petrušenskių ūkių. Šiam ūkiui priklauso apie 1100 ha žemės, laikoma per 640 karvių. Kituose ūkiuose auginami mėsiniai galvijai, vištos ir kalakutai. Iš viso šiam ūkininkui priklauso daugiau nei 3,5 tūkst. hektarų žemės.
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).