Jonas Vilionis: Ūkininkų stiprybė – vienybėje

Praėjusią savaitę, kaip Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkui, teko atstovauti asociacijai Gruzijoje vykusiame Rytų Europos pienininkystės kongrese ir pirmajame Kaukazo šalių pieno forume. Renginį organizavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Ukrainos pieno gamintojų asociacija bei Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankas.
Susitikime Tbilisyje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių, tarp kurių buvo prekinių pieno ūkių savininkų, perdirbėjų iš Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir kitų Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių, potencialūs investuotojai, tarptautinių organizacijų ir vyriausybių atstovai. Kongrese buvo aptartos šiuolaikinės technologijos ir verslo požiūris į pieno sektoriaus plėtrą, grindžiamas realia patirtimi. Sėkmingiausių šalių pieno ūkių savininkai ir specialistai dalijosi sėkmės paslaptimis. Kai kurie iš jų jau pasiekė daugiau nei 10 tonų pieno iš karvės per metus.
Renginyje turėjau galimybę pristatyti pieno rinkos situaciją Lietuvoje bei asociacijos veiklą Lietuvoje ir ES institucijose. Manau, kad besiplečiantis tarptautinis bendradarbiavimas yra labai prasmingas. Lietuvos pieno gamintojų asociacija jau keletą metų sėkmingai bendradarbiauja su ES pieno gamintojų interesus ginančia Europos pieno taryba, kurios nare mūsų asociacija yra nuo 2015 -ųjų. Dalijimasis gerąja patirtimi bei bendrų sprendimų paieška ne tik įrodo pieno sektoriuje kylančių problemų ir laukiančių iššūkių bendrumą, bet ir dar kartą patvirtina, kaip svarbu pavieniams pieno gamintojams asocijuotis ir kartu kovoti už savo interesus. Tuo įsitikinome ir patys.
Pieno gamintojų asociacijai, aktyviai reiškiant poziciją ir prisidedant prie įvairių Briuselyje organizuotų akcijų, pavyko pasiekti, kad 2014 -aisiais Lietuvos pieno gamintojams iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto buvo išmokėta 90 mln. Eur, 2015 -aisiais – 94 mln. Eur, o 2016 -aisiais – 116 mln. Eur.
Tas išmokas gavo visi pieno gamintojai. Ir tie, kurie savo asmeninėmis lėšomis, aukodami savo laiką, rengė dokumentus, drąsiai reiškė nuomonę, dalyvavo piketuose, važiavo į Briuselį, ir tie, kurie ramiai, „ suglaudę ausis“ laukė ir žiūrėjo tik savo reikalų. Šiandien mums reikia dar didesnės vienybės, nes Lietuvos pieno ūkiams dėl skirtingų įvairių mokesčių bei skirtingų tiesioginių išmokų ir toliau sunku, tiesiog neįmanoma konkuruoti su senųjų ES šalių pieno gamintojais.Todėl Lietuvos pieno gamintojų asociacija parengė kreipimąsi į Europos pieno tarybos narius, prašydama palaikyti reikalavimą dėl to, kad po 2020 metų visose ES šalyse būtų suvienodintos išmokos. Posėdis vyks kovo 27 – 28 dienomis. Taigi iššūkių nemažėja. Ir ne tik diskutuojant Briuselyje. Kažin, ar sugebėsime būti vieningi ir aktyvūs ir Lietuvoje, kai „ateis“ nauji mokesčiai ar užklups kitos permainos. Kas gins ūkininkus?
Tas mano abejones dar labiau sustiprina ir vietos „įvykiai“. Kai grįžęs iš Tbilisio „Gyvenime“ perskaičiau grupelės ūkininkų pareiškimą dėl nepritarimo pagal Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą išrinktiems Tarybos nariams jungtis prie valdančiosios koalicijos – buvau nustebintas jo turinio.
Pirmiausia dėl to, kad prie koalicijos prisijungėme manydami, jog šiandien mes galime prisidėti prie rajono žmonėms svarbių klausimų sprendimo.
Be to, mums tikrai neprivalu atsiklausti Jalovecko, Rasimo ar kurio kito pareiškimą pasirašiusiojo, kur mums būti: koalicijoje ar opozicijoje.
Antra, prisijungdami prie valdančiosios daugumos, koalicijos sutartyje mes neįrašėme jokių reikalavimų dėl kokių nors postų, taigi ir dėl Žemės ūkio skyriaus vedėjo. Kodėl tada organizuojama šita gynybos akcija? Ką ir nuo ko čia reikia ginti? Savivaldybės administracijos darbo organizavimas, kaip žinia, – savivaldybės ir savivaldybės administracijos vadovų reikalas. Bet, kita vertus, mes, kaip Tarybos Kaimo ir bendruomenių reikalų komiteto nariai, atstovaujantys žemdirbiškoms organizacijoms ir už šį visuomeninį darbą negaunantys ne tik priedų, bet ir iš viso jokio atlyginimo, – manau, tikrai turime teisę atkreipti dėmesį į Žemės ūkio skyriaus darbą. Jo veikla turi būti aktyvesnė ir labiau matoma. Taip, kaip yra kituose rajonuose, kuriuose žemės ūkio skyriai dirba bendrai su visuomeninėmis žemdirbių organizacijomis, ne skaldo ūkininkus, o telkia juos, neskirstydami į draugus ir ne. Tuo įsitikinau dalyvaudamas kituose rajonuose vykstančiuose susirinkimuose, ten reikalai sprendžiami kitaip nei pas mus. Neprisimenu, ar pas mus buvo nors vienas susirinkimas, kurį būtų organizavęs rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Ar to, kad kažkurį iš ūkininkų jis pamokė, kaip deklaruoti pasėlius, jau ir užtenka? O gal žmogus dar pavaduodamas ir Investicijų skyriaus vedėją, būdamas Viešųjų pirkimų ir melioracijos lėšų skirstymo komisijos pirmininku, jaunu ūkininku – tiesiog nespėja?
Kyla abejonių ir dėl kai kurių susitikime su meru dalyvavusių ūkininkų asmeninio suinteresuotumo „saugoti“ Žemės ūkio skyriaus vedėją. Ką gina, pavyzdžiui, lyg ir daugiausia žemių supirkęs ūkininkas Vidmantas Rasimas? Ar ne tik savo žmonos, dirbančios Ašmintos ir Pakuonio seniūnijose žemės ūkio specialiste, tiesioginį viršininką? Manau, kad Vidmantui Rasimui gal geriau reikėtų pakalbėti apie tai, kaip jam sekasi atstovauti rajono grūdų augintojams, kokią veiklą vysto jo sukurtas kooperatyvas, nei reikšti priekaištus kitų organizacijų vadovams ir telkti Donato Šimukonio „apsaugininkų“ būrį? Kam? Kad išsaugotų jam dviejų skyrių vedėjų „užtūptas“ kėdes ir pernai 50 proc. atlyginimo, o šiemet jau net 60 proc. jam paskirtą atlyginimo priedą? (Iš viso per mėnesį jam priskaičiuojama apie 1660 Eur). O gal yra kitų dar gilesnių priežasčių? Kas galėtų paneigti, kad čia „nesislepia“ ir melioracijos griovių „tvarkymo“ ar kiti geri darbai?
Ir dar. Sunerimusius ūkininkus kviesčiau būti aktyvesniems teikiant siūlymus dėl svarbių mums visiems klausimų sprendimo, o ne „kištis“ į savivaldybės administracijos darbo organizavimą. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Donato Šimukonio ir rajono savivaldybės administracijos diskusijos – tik jų problema. Tiesa, dėl Žemės ūkio skyriaus veiklos savo žodį gali tarti ir Žemės ūkio ministerijos auditas.
Jonas Vilionis
Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas