Seinuose iškilmingai paminėta Šv. Kazimiero diena

Jau ne pirmą kartą mums, alytiškiams literatams, tenka garbė dalyvauti Seinuose vykstančiuose renginiuose. Pirmąjį kovo sekmadienį Seinų Šv. Kazimiero draugija sukvietė tikinčiuosius paminėti Lietuvos ir Lenkijos globėjo Šv. Kazimiero dieną.

Minėjimas prasidėjo šventomis mišiomis Seinų bazilikoje. Šv. Mišias lietuvių kalba atnašavo klebonas Petras Gucevičius. Melstasi prašant Šv. Kazimierą užtarimo pas Viešpatį, saugant nuo blogio vaikus, jaunimą ir visą tautą. Per pamokslą buvo kalbama apie galimybę gyventi Dievo meilėje, atsispiriant Šėtono gundymams. Dievas nurodė, kad Adomo sode tik nuo pažinimo medžio negalima valgyti vaisių, o nuo kitų- leidžiama. Dievas nori, kad nesukluptume klysdami, džiaugtumės gyvenimo pilnatve. Išgirdome daug patarimų, kaip dera išgyventi Gavėnios laikotarpį. Derėtų Gavėnioje malda, Kryžiaus keliu, vengiant alkoholio, rimtyje pamąstyti apie tikėjimo sustiprinimą. Ir gyventi taip, kad būtume panašūs į Viešpatį.

Po šv. mišių buvo renkamos lėšos vyskupo Teofiliaus Matulionio , kuris birželio 25-ąją bus paskelbtas Lietuvos palaimintuoju, atminimo įamžinimui Kaišiadoryse, kur yra palaidotas. Tą dieną švęs visa Lietuva ir, be abejo, Šv. Kazimiero draugija, ketinanti vykti į šventę Vilniuje.

Minėjimas buvo tęsiamas Lietuvių namuose. Prisirinko pilna salė klausytojų ir meninės programos atlikėjų. Susirinkusiuosius su švente pasveikino Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius. Jis dar pristatė atvykusius svečius ir dainininkus: Seinų seniūną, Marijampolės chorą, Alytaus literatus ir kitus.

Sveikinimo žodį tarė Alfonsas Vitkauskas. Jis pagarbiai kalbėjo apie Šv. Kazimiero garbinimą Lietuvoje, pastatytus paminklus ir kitus atminimo ženklus. Emilija Krušinienė kalbėjo apie reikšmingą Šv. Kazimiero draugijos dvasinę ir tautinę, kultūrinę veiklą, ryšius su Lietuva. Palinkėjo mokytojams sėkmingo darbo puoselėjant lietuvių kalbą. Perskaitė savo kūrybos eilėraščius „Šv. Kazimierui“ ir „Vasario 16-oji“.

Maloniai nuteikė skambėjusios dainos. Etnografinis ansamblis „Gimtinė“, vadovaujamas Aldonos Babkauskienės, pirmiausia pagiedojo kantičkinę giesmę Marijai. Visa salė padėjo dainuoti poeto, vyskupo Antano Baranausko dainą „Dainu dainelę“. Širdį palietė dainos žodžiai:

„Tenai Lietuva per amžius buvo,

Kaip sako mūsų senoliai.“

Daug dainingų balsų esama Seinų krašte. Gražiai skambėjo Seinų krašto vokalinės grupės dainos apie Tėvynės gamtą, taurią meilę, motulės liūdesį, laukiant sūnaus. Šio ansamblio vadovė Danutė Pakutkienė.

Kaip paprastai, neapsieinama be Šv. Kazimiero draugijos vyrų kvarteto. Norėtųsi priminti, kad šis kvartetas yra gražiai dainavęs literatų klubo „Tėkmė“ renginyje, vykusiame Alytuje. Šįkart kvartetas, vadovaujamas Gedimino Nevulio, užtraukė smagias liaudies dainas apie pavasarį pražydusias obelis, bernelio ir mergelės meilę, mėlynžiedį liną ir, be abejo, apie brangią Tėvynę ir nepaprastą jos grožį..

Gausiausias dainininkų būrys- tai Marijampolės choras „Lietuvninkas“. Dainų choristus moko vadovė Danutė Klevienė. Ji priminė, kad choras gyvuoja jau 25 metus. Šio choro repertuare daug dainų Lietuvai, gimtajai kalbai, Motinai, meilei. Sveikindama seiniškius, vadovė kalbėjo: “Visas gėles jums atiduočiau, bet dovanosime savo dainas“. Ir kvietė visus dainuoti taip, „kad pasauly Lietuva skambėtų“. Palietė širdį marijampoliečių dainos. Daug dainų padainavo šis choras, palikdamas klausytojams taurias mintis apie brangią Lietuvą, jos ilgą ir nelengvą gyvavimo kelią bei gražią ateitį.

Dar neišdainuotos dainos nuskambėjo prie vaišių stalo. Nesinorėjo susirinkusiems skirstytis, gera buvo pajusti lietuviško žodžio ir dainos svarbą gyvenime, ėjimą tikėjimo ir vilties keliu, gerumo ir atvirumo dvasią tarp to krašto žmonių.

Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė Emilija Krušinienė