Kokiomis užkrečiamosiomis ligomis sirgome 2016 metais?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Prienų skyriaus specialistai informuoja, kad 2016 m. daugiau sirgome per maistą bei aplinką plintančiomis infekcinėmis ligomis. Iš viso per 2016 metus Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse buvo užregistruotas 8671 užkrečiamųjų ligų atvejis. Didžiausią užkrečiamųjų ligų dalį sudarė gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (toliau ŪVKTI) – 92 proc. Prienų rajone nuo vasario mėn. 8 d. iki vasario 29 d. buvo paskelbta gripo epidemija, kuri truko 21 d.
Be gripo ir UVKTI, buvo užregistruota 471 užkrečiamoji liga (112 – Birštono savivaldybėje ir 359 – Prienų rajone), o tai yra 27 proc. daugiau nei 2015 m. Daugiausia (net 45 proc.) buvo nustatyta per maistą ir vandenį plintančių infekcijų ir ligų, kuriomis užsikrečiama per aplinką (kampilobakteriozė, jersinijozė, salmoneliozė, kitos bakterinės bei virusinės žarnyno infekcijos). Per orą plintančios infekcijos ir ligos, kurių išvengiama skiepijant (epideminis parotitas, kokliušas, meningokokinė infekcija, pneumokokinė infekcija, vėjaraupiai, bakterinis bei virusinis meningitas, skarlatina) sudarė 35 proc. Įvairių kirminų sukeltos ligos (parazitozės) sudarė 3 proc., kūno dangų infekcijos (niežai, pedikuliozė, grybelinės ligos) – 6 proc., erkių platinamos ligos (zoonozės) – 11 proc.
Didžiausią dalį per orą plintančių infekcinių ligų (88 proc.) 2016 m. sudarė vėjaraupiai. Praėjusiais metais Prienų rajone užregistruota 9 nauji plaučių tuberkuliozės atvejai, tai yra 3 atvejais (25 proc.) mažiau nei praėjusiais. Tarp naujai susirgusiųjų – 8 nedirbantys bei vienas pensijinio amžiaus asmuo. Birštono savivaldybėje naujų atvejų 2016 m. neišaiškinta.
Erkių platinamomis ligomis (zoonozėmis) praėjusiais metais sirgo 53 gyventojai (tai yra 65 proc. daugiau nei 2015 m.). Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse užregistruoti 43 Laimo ligos ir 10 erkinio encefalito atvejų. Lyginant sergamumo duomenis, pastebima, kad Birštono savivaldybėje Laimo liga susirgusiųjų asmenų skaičius yra didžiausias Kauno apskrityje.
2016 m. didžiausią dalį sirgusiųjų infekcinėmis ligomis sudarė asmenys, kuriems buvo diagnozuotos per maistą bei aplinką plintančios (žarnyno) infekcinės ligos. Praėjusiais metais Birštono bei Prienų rajono savivaldybėse buvo užregistruotos 209 tokios infekcijos (tai yra 23 proc. daugiau nei 2015 m.). Jau kelerius metus iš eilės dominuoja virusinės kilmės žarnyno infekcijos (59 proc.) bei nepatvirtintos (30 proc.) bakterinės žarnyno užkrečiamosios ligos. Nustatyti 9 šeiminiai grupiniai susirgimai (2 ir daugiau sergančiųjų vienoje šeimoje), iš jų – 2 Birštono bei 7 – Prienų rajono savivaldybėse. Didžioji jų dalis (88 proc.) virusinės kilmės (priežastys: asmens higienos nesilaikymas bei pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigas). Birštono savivaldybėje buvo registruotas vienas per maistą plintančių infekcijos protrūkis, kilęs dėl maisto tvarkymo įmonės kaltės. Į gydymo įstaigas kreipėsi 11 asmenų (visi sirgusieji ne Birštono savivaldybės gyventojai). Žarnyno infekcijų sukėlėjai dažniausia plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu bei sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.
Per maistą bei aplinką plintančių (žarnyno) infekcinių ligų profilaktika: tinkamai valyti patalpas; saugiai tvarkyti maistą; vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju; susirgus pasilikti  keletą dienų namuose.
Viena pagrindinių visų užkrečiamųjų ligų nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena. Rankas reikia plauti: visada, kai rankos matomai yra nešvarios; kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.; prieš maisto gaminimą ir po jo; kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu; kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint rankos plaunamos kuo dažniau; po kontakto ar žaidynių su gyvūnais.