Martyno Mažvydo „Katekizmui“ – 470 metų

2017 -ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai

Į užmarštį atgula daug raštų, laiko dulkėse paskęsta prozos ir poezijos rinkiniai, bet amžiams išlieka atminimas apie tuos žmones, kurie pirmieji atskleidė lietuviško rašto galią, mokė jį pažinti ir puoselėjo ateitį su žodžio ir rašto vienybe.
2017 -ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai. Šiemet sukanka ir 470 metų pirmajai lietuviškai knygai – Martyno Mažvydo „Katekizmui“.

Birštono „Bočiai“, aptardami šių metų veiklos programą, nusprendė, kad būtina pažymėti šią svarbią sukaktį, dar ir dar kartą pavartyti kūrinį, perskaityti išlikusius Mažvydo laiškus, pasidžiaugti giesmėmis ir prisiminti autoriaus išmintį, puoselėjant lietuvišką raštą ir, kaip gležną daigą, jį įsodinant į žmonių dvasią. Didžiuojamės, kad tarp dešimties Lietuvoje pastatytų paminklų, skirtų Martynui Mažvydui, vienas yra ir Birštone. Tai – 1979 metais, minint 432 -ąsias metines, sukurtas ir atidengtas skulptoriaus Vlado Žuklio paminklas lietuviško rašto pradininkui. Prie jo, rymančio prie buvusios bibliotekos namelio, ir buvome susibūrę vasario 22-ąją. Uždegę žvakeles, prisiminėme autorių ir jo pirmą lietuvišką knygą – „Katekizmą“. Mintimis pasidalino Aldona Milda Valatkienė ir Julija Barutienė. Susirinkusieji prisiminė Martyno Mažvydo kreipinį – raginimą ir vieningai prie paminklo skandavo žodžius: „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit: Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, ale to negalėjo nevienu būdu gauti“.
Vėliau pokalbį apie Martyną Mažvydą tęsėme bendruomenės namuose. Aldona Milda Valatkienė išsamiai papasakojo apie jo gyvenimo universitetus, jo susigyvenimą su vietiniais parapijiečiais, skurdžią buitį, nuolankumą hercogui, Dievo žodžio skleidimą. Magdutė Kulbušauskienė citavo mokymą: „Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit, a jūsų ūkiuose šeimyną mokinkit“. Onutė Kurapkienė priminė dievobaimingą žodį: „Visa širdimi turi tą Dievo žodį mylėti… Ir Dangaus karalystę prisiartinsit“, o Antanina Grigaravičienė – autoriaus žodžius, kviečiančius mokytis skaityti. Judita Vyšniauskienė atkreipė dėmesį į tai, jog naujam gyvenimui Mažvydą, supoetintą kaip lietuviško rašto patriotą, 1977 -aisiais, minint 430 -ąsias metines prikėlė poetas Justinas Marcinkevičius. Arnoldas Ribinskas citavo Just. Marcinkevičiaus žodžius: „Kai Mažvydas į Ragainę atėjo, tuoj visus mokyti pradėjo. Iš grieko traukė, Dievopi šaukė, ir dangų žadėjo. Atėjo ranką tiesdamas ir atsikelti kviesdamas…“ Arnoldui antrino Bronius Šalčius: „Špitolę pastatydamas, varguolius suvarydamas. Šičia nuo šiolei gyvenkit broliai… nuo dvasios nuomario gydęs, o ir ant kūno, kur velnias tūno, patepdamas žaizdas…“ Vytautui Lišauskui priminus gražius pamokymus apie ąžuolo sodinimą, visi vieningai skandavome: „Šaknim į pragarą, šakom į dangų“. Monika Babonienė dar pasidalino ir sėkmingo ąžuolo augimo paslaptimi. Pasak Mažvydo, pasodintą medelį reikia šaltinio vandeniu gaivinti, o kiekviena šakele džiaugtis tarsi suspindusia dangaus žvaigždele.
Kiek daug išminties Mažvydas sugebėjo sudėti į „Katekizmą“. Ir šiandien jis moko vienytis, daryti gerus darbus, sodinti ąžuolus, duona dalintis, palaisčius ąžuolą saiko nepamesti ir šlakelį meilės ir sau skirti. Popietės pabaigoje, vadovaujami Leono Baručio, kartu su Mažvydu ir Justinu Marcinkevičiumi sudėjom žodį LIE – TU – VA.
Mintimis prisilietę prie tautos didžiavyrių, kiek sutrikom, kad mūsų nuostabiam Birštone Martynas Mažvydas, tarsi užmirštas našlaitis, pasiliko vienas prie buvusios bibliotekos. Mūsų manymu, jo skulptūra turėtų stovėti prie mūsų miesto raštų ir knygų lobyno – gražiosios naujos bibliotekos. Savo pasiūlymą perdavėme Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei.
Dabar ruošiamės Kovo 8 -ajai – Tarptautinei moters dienai. Sklaidome Bernardo Brazdžionio (110 m.), Kazio Bradūno (100 m.) ir Aldonos Mildos Valatkienės (80 m.) poezijos posmus, skirtus moterims. Prisiminsime autorius jų garbingų jubiliejų proga ir pagerbsime moteris. Tikimės, kad vyrai savo nuostabiomis dainomis pasveikins visas „Bočių“ bendrijos moteris.
Sėkmės – gyvenant, laimės švenčiant.
Julija Barutienė

Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė