Ūkininkai ruošiasi visuotiniam žemdirbių susirinkimui

Praėjusį trečiadienį susirinkę aktyviausi Prienų ūkininkų sąjungos nariai tik padiskutavo apie bendrą žemės ūkio situaciją ir labiausiai rūpimus klausimus, nes ataskaitinio susirinkimo darbotvarkėje įrašytiems klausimams svarstyti pritrūko kvorumo.

Gal kai kuriems Ūkininkų sąjungos nariams atvykti sutrukdė prastas oras ar neatidėliotini darbai ūkyje, o galbūt tarp neatvykusiųjų yra ir tokių, kurie nusprendė pasitraukti iš aktyvesnės veiklos. Kaip informavo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, tvarkant duomenų bazę, paaiškėjo, kad esama keleto narių, jau kelerius metus nemokančių nario mokesčio. Anksčiau posėdžiavusi sąjungos taryba nutarė siūlyti visuotiniam susirinkimui dvejus metus nemokėjusius nario mokesčio narius šalinti iš savo gretų. Taip pat susirinkimui bus siūloma buvusiems aktyviems sąjungos nariams, perdavusiems ūkius vaikams ar kitu būdu pasitraukusiems iš aktyvaus ūkininkavimo, suteikti Garbės nario statusą ir kviesti juos ir toliau dalyvauti ūkininkų bendruomenės veikloje.
Susirinkime dalyvavę ūkininkai pritarė tarybos iškeltai idėjai – šaukti visos Lietuvos žemdirbių susirinkimą, į kurį būtų pakviesti Seimo kaimo reikalų komiteto nariai, Žemės ūkio ministerijos vadovai – būtent tie valdžios žmonės, nuo kurių valios priklauso įstatymų bei sprendimų priėmimas. Žemdirbiams kelia susirūpinimą kalbos apie apyvartinių lėšų apmokestinimą, žemės reformą sukompromitavusios Nacionalinės žemės tarnybos reorganizavimą ar naikinimą, Medžioklės ir kitų įstatymų pataisas. Visais šiais klausimais Prienų ūkininkų sąjungos nariai rengia savo pasiūlymus, kuriuos aptars ataskaitiniame susirinkime, apie kurį bus paskelbta ir „Gyvenimo“ laikraštyje. Minėti klausimai, matyt, bus įrašyti ir visuotinio Lietuvos žemdirbių susirinkimo darbotvarkėje.

Ar pienas taps baltu Lietuvos auksu?

Po kavos pertraukėlės pieno gamybos ūkių savininkai susitiko su Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas Lt“ pieno plėtros vadovu Genadijum Vorobjovu. Tad informacija apie kooperatyvo veiklą ir galimybes tapti jo nariu buvo viena iš svarbesnių pokalbio temų, bet susitikimo metu taip pat buvo diskutuota ir apie šiandieninę pieno sektoriaus situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos kontekste.

Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus (antras iš kairės) nuomone, kuo ūkininkai anksčiau patikės kooperacijos svarba, tuo greičiau jų darbas taps sėkmingesnis.

Daugiausia informacijos šiuo klausimu, žinoma, turėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis, prisiminęs ir pieno miltų barstymo Briuselyje bei kitas organizuotas akcijas, ir diskusijas įvairiais lygiais su Lietuvos valdžios atstovais bei Europos pieno taryboje.
Pasak J. Vilionio, Lietuvos pieno gamybos sektoriui primesta „balos“ politika, kai tave nuolat murdo, vis labiau smukdo smulkiuosius ūkius. Asociacijos pirmininko turimais duomenimis, vien tik per šių metų sausio mėnesį Lietuvoje nunyko 400 smulkių pieno gamintojų, karvių banda sumažėjo 800 karvių ir pagaminta 2000 tonų pieno mažiau. Be to, daugelis pieno statytojų jau gavo pranešimus apie tai, kad žiemos periodu perdirbėjai, kiek brangiau mokėję už superkamą pieną, nuo kovo 1 dienos mažins supirkimo kainą. Jie tiesiog, kaip ir ankstesniais metais, pasinaudos situacija, kad pavasariop ūkiuose pradės daugėti pieno.
Jonas Vilionis apgailestavo ir dėl to, kad patys kai kurie pieno gamintojai, dėl sumažėjusio pieno kiekio „užliūliuoti“ laikinai paaugusios kainos, pamiršta apie pasekmes ir lieka tarp tų, kuriems pieno gamyba tėra tik gyvenimo būdas, verčiantis pamiršti kaštus, savo darbą, atlyginimą, laisvadienius.
– Kad pieno ūkis taptų ne gyvenimo būdu, o pajamas teikiančiu verslu, pieno gamintojai už parduodamą kilogramą pieno turi gauti bent po 0,45 Eur, – tvirtino J. Vilionis, remdamasis ekonominiais skaičiavimais pagrįsta Pieno tarybos ekspertų nuomone.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik arti šešiasdešimties ūkių, kuriuose laikoma per 300 karvių, galinčių turėti „tvirtesnį stuburą“ rinkoje. O jų turėtų daugėti, nes pieno poreikis, pasak asociacijos vadovo, didės. Pieno perdirbėjai, atrasdami naujas rinkas ir steigdami įmones kitose šalyse, kaip kad, pavyzdžiui, „Marijampolės pieno konservai“ – Ispanijoje, jau dabar dalį pieno įsiveža iš Latvijos, Estijos. Todėl, J.Vilionio manymu, Lietuvos valdžia turi ne abejingai stebėt nykstančių ūkių procesą, bet dėti visas pastangas, kad tie ūkiai išliktų ir plėstųsi. Kaip viena iš galimybių būtų tų ūkių išpirkimas, tam panaudojant dar likusią dalį „neištaškytų“ valdų modernizavimui skirtų Paramos programos lėšų. Išpirkti ūkiai galėtų būti perduodami jauniems ūkininkams išsimokėtinai. Keičiantis situacijai grūdų rinkoje, svarbu skatinti į pieno gamybą atsigręžti ir grūdų augintojus, suteikiant jiems paramą fermų statybai.
Apie tai, kad perdirbėjams jau trūksta Lietuvoje gaminamo pieno, susirinkusiems ūkininkams tvirtino ir „Pienas Lt“ pieno plėtros vadovas Genadijus Vorobjovas. Šiuo metu jų įmonė, per parą perdirbdama 500 tonų pieno, apie 20 tonų jo įsiveža iš Latvijos, o galėtų jį pirkti iš savų ūkininkų, jeigu, žinoma, šie norėtų savo ūkiuose primelžtą pieną parduoti būtent kooperatyvui „Pienas Lt“.
Vasario 18 dieną įvykęs kooperatyvo visuotinis susirinkimas, kaip sakė G.Vorobjovas, patvirtino palengvinančią įstojimo į kooperatyvą tvarką. Jos esmė – pajinio įnašo įmokos išdalinimas labai ilgam laikotarpiui. Apsisprendusieji įstoti į kooperatyvą gaus palankiausias pajinio įnašo įmokos sąlygas. Pagal naująją tvarką ūkininkams siūloma pasirinkti vieną iš keturių laikotarpių, per kurį galima tapti kooperatyvo nariu.
Tuos, kuriuos gąsdina pajinis įnašas ir kurie nenori prisiimti papildomų įsipareigojimų, G.Vorobjovas kvietė burtis į kooperatyvą, kad būtų sukauptas didesnis kiekis pieno, ir parduoti pieną dideles perspektyvas turinčiai jų įmonei, gaunant didesnę kainą. Pasak jo, „Pienas Lt“ gaminama produkcija turi didelę paklausą, ja domisi Azijos, Amerikos rinkos ir ateityje gamybos apimtys dar didės. Didėjant gamybai, reikės ir daugiau geros kokybės pieno. Pieno kokybė – tai viena iš pagrindinių sąlygų, kurią „Pienas Lt“ kelia pieno gamintojams. Beje, jau spėjusiems pajusti, kad kooperatyvo „Pienas Lt“ atsiradimas įnešė nerimo tarp ilgai ramiai gyvenusių ir savo valią diktavusių pieno perdirbėjų. Jie, nenorėdami prarasti stambesnių pieno gamintojų, dabar priversti atsižvelgti į naujos perdirbimo įmonės siūlomas kainas ir patys jas didinti.
– Tad dabar tik nuo pačių ūkininkų pasirinkimo priklauso jų gerovė ir pieno verslas Lietuvoje. Patys pieno gamintojai turi nuspręsti, kam patikės valdyti ūkininkų sukauptą kapitalą, – teigė G. Vorobjovas, beje, iš susitikimo Prienuose išvažiavęs su užduotimis namų darbams.
Ūkininkus domino tai, ar jiems susikooperavus, „Pienas Lt“ pienovežiai pieną galėtų surinkti iš kiekvieno ūkio. Saulenos Krūvelienės manymu, dabar keliama sąlyga – pieną suvežti į vieną punktą pareikalautų papildomų kaštų bei investicijų. Pieno gamintojams taip pat kilo klausimų dėl sutarčių terminų, pajaus dydžio, jo grąžinimo, narystės privalumų ir lengvatų kooperatyvo nariams.
Ramutė Šimukauskaitė