Valstybės diena – ir su Tautinio kostiumo metų ženklu

Valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai Birštone prasidėjo šv. Mišiomis parapijos bažnyčioje, o po jų visi tradiciškai susibūrė kurorto širdyje – prie paminklo daktarui Jonui Basanavičiui. Pakilus trispalvei, nuskambėjus himnui ir sveikinimams, šventės žingsniai nusidriekė po visą miestą.

Edukacinės ekskursijos „Šešiolika Birštono laisvės žingsnių“ sumanytojai džiaugiasi, kad birštoniečiai ir kurorto svečiai noriai įsijungė į keliauninkų gretas. Ekskursantai lankėsi muziejuose, bibliotekoje, naujai pažino arba pasikartojo ryškiausius krašto istorijos įvykius, pagerbė žymių Birštono ir Lietuvos žmonių atminimą, pasidžiaugė naujai atsivėrusiomis, bet nuo kurorto unikalumo neatsiejamomis erdvėmis.
Vakarop šventė persikėlė į Kultūros centrą. Beje, šiemet Valstybės atkūrimo diena Birštone buvo kaip reta spalvinga. Mat nemaža dalis birštoniečių ir seniūnijos gyventojų išgirdo organizatorių kvietimą ir į renginius atėjo pasipuošę tautiniais drabužiais. Žvelgiant į margaspalvį šventinio minėjimo dalyvių būrį, galėjai justi, kad čia susirinko visų Lietuvos etnografinių regionų atstovai – tiesiog žydėjo visa Lietuva. Taip prasmingai ir tokią prasmingą dieną birštoniškiai pradėjo ir Tautinio kostiumo metams skirtus renginius.
Na, o pakilusi į sceną sveikinti visų susirinkusiųjų savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pirmiausiai prisiminė kraštietį poetą Justiną Marcinkevičių. Ir ne tik dėl to, kad prieš šešerius metus būtent vasario 16 -ąją jo netekome, bet ir dėl to, kad 1989 -aisiais poeto parašytas eilėraštis, skirtas Valstybės atkūrimo dienai, „Diena atrištom akim“ mums tapo ir kelio į Kovo 11 -ąją, ir kasdieninės pagarbos, atsakomybės ir meilės Lietuvai simboliu. Gal ir ne visi, ir ne kasdien tai suvokiame ir to siekiame, bet tiems birštoniškiams, kuriems netrukus buvo įteikti garbingi apdovanojimai, skirti 2016 metais Birštono vardą garsinusiems žmonėms, šios vertybės tikrai svarbios. Jie jas patvirtina savo darbais. Nominantus jau pristatėme ir apie jų darbus pasakojome praėjusiame „Birštono versmių“ numeryje, šiandien su didele pagarba jiems tenka tik pastebėti, kad ir užlipę ant scenos priimti kurorto simbolio – Banginuko skulptūrėlės, – jie taip pat galvojo ne apie save, o apie šalia esančius. „Už bendruomeniškumą, pilietiškumą ir meilę sakralinei muzikai“, save šaknine birštoniete vadinanti Zita Gražina Kamarauskaitė sakė esanti dėkinga už tai, kad buvo pastebėti ir pagerbti bažnyčios choro giesmininkai – ir jau iškeliavę Anapilin, tarp kurių ir jos seneliai, tėvai, ir šiandieniniai jos bendraminčiai. Nemajūniškiai Vida ir Romualdas Žukauskai, pelnę nominaciją „Už aktyvią bendruomeninę veiklą, meilę Nemajūnų kraštui ir jo žmonėms“ savo gyvenimo kredo nusakę trumpu ketureiliu, iš tiesų pasakė labai daug. Kas gali būti gražiau už mintį, kad Nemajūnai yra jų pasaulis, kad Nemajūnuose – jų širdis. Tuo, kad turi galimybę dirbti mėgiamą darbą, džiaugėsi ir Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Asta Ferevičienė, įvertinta „Už kūrybiškumą ir aktyvią visuomeninę veiklą“. Ir svečiai, ir birštoniečiai pastebi Birštono miesto tvarkymo tarnybos želdinių specialistės Danguolės Jurkėnaitės, kuriai skirta padėka „Už nuoširdų ir kūrybišką darbą, Birštono kurorto gražinimą“ rūpestį ir atsakomybę. Kad jam svarbus kiekvienas žmogus ir kiekviena problema, tardamas padėkos žodį tvirtino ir Seimo narys Andrius Palionis, birštoniškių pagerbtas „Už nuoširdų rūpinimąsi Birštono krašto žmonėmis“.
Tebūnie taip ir būna mūsų kasdieniniuose darbuose. Kaip ir kiekvieno iš mūsų sąmonėje, kad tautinis rūbas ne tik puošia, bet ir įpareigoja.
Ramutė Šimukauskaitė