Susižavėjo teisininkės, gydytojo ir architekto puoselėjamu ūkiu

Kauno regione su ketinimu pasirašyti bendradarbiavimo sutartį lankėsi Pietų Moravijos regiono parlamento (Čekijos Respublika) delegacija, kurios nariai susitiko su Kauno regiono merais, susipažino su mūsų kraštu. Viena iš aplankytų vietų – Pajiesio kaime (Veiverių seniūnija) įsikūręs Saulenos Krūvelienės ūkis.

Čekijos delegaciją lydėjo Kauno plėtros agentūros atstovai ir Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, jo patarėja Jūratė Zailskienė bei Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis.
S.Krūvelienė svečius pirmiausia nustebino pasakiusi, kad ūkį, kuriame šiuo metu laikomi 107 galvijai (iš jų – 65 melžiamos karvės), dirbama per 150 ha žemės, prižiūri teisininkė, gydytojas ir architektas. Žinoma, ne vieni – jiems padeda ir šeši samdyti pagalbininkai.
Susidomėjusiems Čekijos politikams ūkininkė paaiškino, kad, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grąžintos Saulenos vyro Alfonso tėvų žemės, šeima, kuri tuo metu gyveno Kaune, ryžosi išpildyti tėvo valią – neapleisti žemės. Daugiausia jėgų ir laiko ūkininkavimui skyrė Alfonsas, o Saulena padėdavo grįžusi po darbų Kaune. Kai Alfonsas prieš ketverius metus staiga mirė, šeimai teko apsispręsti, ką daryti su ūkiu. Buvo minčių ir viską parduoti, tačiau kuriant ūkį buvo įdėta ne tik daug pinigų, jėgų, bet ir širdies, todėl šeimos taryboje nuspręsta tęsti vyro ir tėčio pradėtus darbus. Tad teisininke dirbusi Saulena ir toliau rūpinosi ferma ir gyvuliais, o Alfonso darbus perėmė sūnus gydytojas Artūras ir anūkas architektas Martynas, kurie ūkio darbus derina su tiesioginėmis pareigomis Kaune.
– Tikimės, kad tikru ūkininku užauginsime jauniausiąjį penkiametį anūką Jokūbą, kuris jau dabar laukia pavasario, kuomet visi trys vyrai išeis į laukus, – optimistiškai į ateitį žvelgia Saulena.
Svečiai apžiūrėjo fermą, patalpas, kur laikoma technika, pašarai, aušinamas pienas. Jiems buvo įdomu, kokia pieno savikaina ir koks pelnas, kiek pieno primelžiama per dieną, kiek Veiverių krašte ūkininkai grūdų prikulia. Pasak ūkininkės, litrui pieno pagaminti išleidžiamas 21 centas. Pastaruoju metu, kai už litrą pieno supirkėjai moka po 23 centus, jau gaunamas ir pelnas, o kai praėjusią vasarą supirkimo kaina buvo tik 14 ct/l, dirbo nuostolingai. Kad sumokėtų darbininkams atlyginimus, kartais, anot ūkininkės, tekdavo ir visiems šeimos nariams, neišskiriant ir notare dirbančios dukros Renatos, pinigines pakratyti.
Iš Krūvelių ūkio pienovežis kasdien išveža maždaug po 1,5 tonos pieno, dar apie 300 kg pasiliekama veršeliams girdyti. Priklausomai nuo gamtos malonės, per metus grūdų prikuliama ir po 300, ir po 500 tonų. Dalis naudojama pašarams, kas lieka – parduodama.
Svečiai iš Čekijos domėjosi, kodėl tokiame gražiame ūkyje neplėtojamas kaimo turizmas, kuris labai populiarus jų šalyje. Mieste gyvenantys žmonės, ypač vaikai ir jaunimas, dažnai atvyksta į ūkius ne ilsėtis, bet padirbėti ir iš arti pamatyti, kaip atrodo gyvuliai, iš kur parduotuvėse atsiranda pienas. Saulenos manymu, vargu, ar lietuvaičiai tuo susidomėtų.
Svečiai iš Čekijos papasakojo, kad Pietų Moravijos regionas taip pat yra žemės ūkio kraštas, pietinėje dalyje gaminamas vynas. Šalyje yra ūkių, panašių į šį, ir kooperatyvų, kurie yra kolūkių palikimas.
Iš Pajiesio svečiai pasuko į Birštoną.
Laima Duoblienė

Pietų Moravijos kraštui priklauso 673 savivaldybės, 49 miestai. Čia gyvena maždaug 1 mln. 170 tūkst. gyventojų. Pietryčiuose ir pietuose regionas ribojasi su Slovakija ir Austrija. Moravai yra slavų etninė grupė, šnekanti įvairiais čekų kalbos dialektais.