Interviu vienu klausimu: Ar turite žmogų (-ių), kurį netikėtai prisiminę, jam ištartumėte nuoširdžią padėką?

Monika Babonienė, Birštonas:
– Kai gyvenau Kaune, tai buvo jau senokai, turguje netikėtai sutikau vieną moterį. Kadangi abi buvom bendraujančios, greitai išsikalbėjome. Pasiguodžiau jai dėl savo sveikatos problemų. Pasirodo, kad ta moteris buvo gydytoja. Ji man davė labai gerą ir nuoširdų patarimą, kuriuo aš pasinaudojau. Ši moteris, gydytoja, kuriai esu labai dėkinga, bei jos patarimas įstrigę mano širdyje visam gyvenimui. Apskritai gyvenime sutikau daug gerų žmonių ir visiems jiems turėčiau už ką padėkoti.

Vitalija Milkevičienė, kaunietė, į Birštoną „mikriuku“ atvykstanti vieną, du kartus kiekvieną savaitę pailsėti, pasivaikščioti, nemokamai sveikatos „pasisemti“:
– Turiu nemažai žmonių, kuriems už daug ką galiu dėkoti. Pamenu, kai tik baigus pedagoginę mokyklą dirbau vaikų namuose Čižiūnų kaime, netoli Aukštadvario. Verkiau skaitydama vaikų bylas, atsisėdusi ant šalimai esančio ežero kranto. Tuo metu vaikų namuose dirbo, ten ir gyveno, auklėtoja, kurią visi dėl jos geros širdies vadino „plukienyte“, o moters pavardė buvo Plukienė. Ji visą save atidavė vaikams, o man buvo kaip pavyzdys gyvenime. Labai norėjau būti tokia, kaip ji… Kiek vėliau pati pasirinkau lituanistikos studijas Vilniaus universitete ir „nuėjau“ tikrai netrumpą lituanistės kelią. Žinoma, miela visada atminties taku sugrįžti į Čižiūnus. Buvau ir šio kaimo kapelos narė – labai daug gerų žmonių sutikau. O su studijų draugais ryšiai nenutrūkę iki šios dienos.

Daiva Valatkienė, Birštonas – Vaitiškės:
– Žiemos keliu, kai rytą jį dengė plikledis, važiuojant į darbą nesuvaldžiau mašinos, įlėkiau į griovį, kuriame buvo vėjo suneštas didžiulis vėpūtinis. Visas mašinos priekis į jį paniro. Nespėjau nei išlipti, kai sustojo pravažiuojančios mašinos, pakeliui einantys žmonės. Kai kurių visiškai nepažinojau. Žinau tik, jog vieno iš jų jau nebėra tarp mūsų. Atminty išlikęs ir tas vaizdas žiemą – rūpestis, kad pavėluosiu į darbą, ir ypač greita neabejingų žmonių pagalba. Visiems jiems, pažintiems ir ne, esu labai dėkinga.

Mons. Jonas Dalinevičius, merė N. Dirginčienė ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas Birštono sakraliniame muziejuje.

Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė:
„Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm“. Justinas Marcinkevičius
– 2017 -uosius metus Lietuvoje švenčiame, kaip garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873 – 1962) metus. Ši didinga asmenybė jau septynioliktus metus pristatoma Lietuvos ir užsienio svečiams Birštono sakraliniame muziejuje. Norime padėkoti žmonėms, nuo kurių politinės ir pilietinės valios priklausė muziejaus įkūrimas bei palaikymas. Šiandien jų sprendimai šviečia darbų prasmingumu ir užmojo modernumu. Dėkojame muziejaus idėjos sumanytojui ir nuolatiniam globėjui Birštono klebonui monsinjorui Jonui Dalinevičiui už drąsią aplenkiančią laiką iniciatyvą turėti Lietuvoje muziejų, skirtą Lietuvos šventajam. Neįkainojami kurorto kultūriniam gyvenimui yra Birštono savivaldybės vadovai: amžinos atminties meras Antanas Serafinas Zenkevičius ir merė Nijolė Dirginčienė. Skirdami ypatingą dėmesį kultūriniam gyvenimui Birštone, jie suteikia galimybes kurorte sveikatinti dažnam pavargusius ne tik kūnus, bet ir sielas. Esame dėkingi Jų Ekscelencijoms Kaišiadorių vyskupijos ganytojams: emeritui Juozui Matulaičiui ir vyskupui Jonui Ivanauskui, suteikiantiems galimybę eksponuoti istorines sakralines bažnyčių vertybes. Džiaugiamės ir dėkojame, kad Birštono savivaldybės taryba remia muziejaus vykdomą edukacinę, parodinę, mokslinių tyrimų veiklą. Visiems birštoniečiams bei svečiams, kurie aplanko ir turtina mus, dovanodami religinio turinio šeimos relikvijas, tariame „Ačiū“ pačių muziejaus lankytojų žodžiais:
„Esu sužavėta muziejaus turiniu ir puikiu pasakojimu apie eksponatus. Tai tikras atradimas šių laikų pasaulyje! Doc. Dr. Vita Banionytė”.
„Neblėstanti garbė muziejaus kūrėjams. Bažnyčia ir Sakralinis muziejus teikia kiekvienam čia atvykusiam lietuviui džiaugsmą, kad gėris ir meilė Dievui šalia. Kad būtų daugiau tokių iškilių vietų kiekviename Lietuvos mieste. Nuoširdus ačiū ir darbuotojams, kurie taip pat skleidžia šilumą ir šviesą. Pagarbiai dėkingos vilnietės A. Maknienė ir L. Misevičienė.“
„Atvykus į Birštoną, buvome palaiminti įkurto muziejaus ir pamatėme kančias tų, kurie kovojo už laisvę ir Lietuvą“. 2016-10-10 Onutė, Monika iš Alytaus.
„Ačiū Viešpačiui, kad suteikė žmogui atmintį, kuri išsaugoja žmonių likimo istoriją. Ačiū muziejaus kūrėjams. Su gilia pagarba visiems ir viskam, ką pamatėme. Vera Svincova. Kaunas.“
„Labai įdomus miestas, jo istorija, paminklai ir, žinoma, žmonės. Ačiū už svetingumą. Fischer. 2016-11-17“ (vertimas iš rusų kalbos).
„Ačiū už jūsų gerumą, saugojant lietuviškąsias vertybes. Su pagarba S. Paškevičienė, J. Paškevičiūtė, G. Laurinavičius, A. Mažonis. Vilnius-Kaunas, 2017-01-29“

Kalbino Palma Pugačiauskaitė