Europarlamentaras B.Ropė: matomas, girdimas ir pasiekiamas

Europos Parlamento narys Bronis Ropė įvairių sektorių atstovams pristatė 2016 m. veiklos ataskaitą.

Sausio 27 d. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete, Europos Parlamento narys Bronis Ropė visus, besidominčius politinėmis aktualijomis, pakvietė į 2016 m. veiklos ataskaitos pristatymą. Susitikime ES Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso narys supažindino su nuveiktais darbais EP bei Lietuvoje žemės ūkio ir kaimo plėtros, energetikos, klimato kaitos, krizių valdymo, maisto saugos ir kokybės, regionų politikos ir socialinės atskirties klausimais, pasidalino įžvalgomis apie Europos ir Lietuvos laukiančius iššūkius, įvairių sektorių atstovus pakvietė tęsti ir stiprinti sėkmingą bendradarbiavimą, kartu apsispręsti dėl šių metų veiklos prioritetų.
Būdamas vienintelis Lietuvos žemdirbių atstovas Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, Bronis Ropė daugiausia dėmesio skyrė agrarinio sektoriaus problemoms. Žemdirbiškų organizacijų atstovai jam dėkojo už nuolatinį dialogą, įsiklausymą į pieno gamintojų poreikius, pradėtas diskusijas žemės ūkio politikos, sąžiningos verslo praktikos, kooperacijos ir kt. klausimais, pagalbą, stiprinant Lietuvos žemdirbių derybines galias. Kryptingas atstovavimas EP davė vaisius: bendromis pastangomis iškovota papildoma ES parama, laimėta pergalė ES Teisingumo Teisme dėl neteisėto moduliacijos taikymo ir ES išmokų sumažinimo Lietuvos žemdirbiams.
Europos Parlamento narys pasisako už kaimo gyvybingumo išsaugojimą, darbo vietų kaimiškose teritorijose atsiradimą. B.Ropės teigimu, 2017 metais svarbu inicijuoti plačias diskusijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurios tikslas – ūkininkams padėti užtikrinti pajamas, dengiančias gamybos kaštus ir leidžiančias oriai pragyventi iš žemės ūkio veiklos, o jaunimui sudaryti sąlygas kurtis kaime. Tai priklauso ir nuo tiesioginės paramos ūkininkams, ir nuo investicijų į kaimiškąsias vietoves, ir nuo paramos ekologinei gamybai bei kitų priemonių.
B.Ropė pripažįsta, kad Lietuvos žemdirbiams dar nėra užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos ES, todėl jis EP nemažai dirba tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimu. Nors Europos Komisijos pirmininkas J. Junkeris ir pritaria, kad skirtumai tarp šalių senbuvių ir naujokių turi mažėti, tačiau diskusijos dėl vienodų išmokų, ko gero, prasidės tik nuo 2020 m. Pasak politiko, kol kas pavyko sutarti dėl dokumento nuostatos, jog išmokos turėtų būti vienodesnės.
Anot B.Ropės, ant Lietuvos vartotojų stalo turi patekti saugus, šviežias, kokybiškas maistas už prieinamą kainą. Todėl, jo nuomone, reikia riboti įsivežtinę produkciją bei skatinti vietos rinkas – žemės ūkio gamybą ir maisto produktų vartojimą savame regione, taikant trumpos tiekimo grandinės įstatymą. Tokiu būdu vietos vartotojai, mokyklos, darželiai, ligoninės būtų pratinami prie sveikos mitybos įpročių, o gamintojams būtų paskata plėsti ekologinę gamybą.
Europarlamentaras siūlo toliau ieškoti instrumentų, kurie padėtų stabilizuoti ir reguliuoti rinkas, kilus krizėms, siekti sąžiningo atsiskaitymo grandinės reglamentavimo ES lygmeniu.
Bene garsiausiai Europoje savo teises gina pieno gamintojai –jų delegacija ką tik grįžo iš Briuselio, kur protestavo prieš intervencinių pieno miltų pardavimą rinkoje. Vis dėlto, B.Ropės manymu, su problemomis susiduria ir grūdininkai, ir kiaulių augintojai, kurie netenka pajamų dėl apribojimų, susijusių su afrikiniu kiaulių maru. B.Ropė kvietė nusibrėžti aiškius prioritetus, svarbiausias kryptis, kurios būtų remiamos, susitarti dėl ES pinigų įsisavinimo ir panaudoti šias lėšas efektyviai. Kita vertus, jam norėtųsi, kad Lietuva ne vien aklai laikytųsi europinių reikalavimų, bet ir aktyviau derėtųsi, įsivardintų saugiklius, pati ieškotų būdų, kaip padėti žmonėms, tuomet ir europarlamentarui būtų pretekstas jiems atstovauti aukščiausiu lygiu.
Susitikime dalyvavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pristatė pagrindinius naujosios Vyriausybės programos rodiklius, kurių bus siekiama žemės ūkio sektoriuje per ketverius metus. Jis patikino, kad bus numatyti konkretūs tikslai ir veiksmai jiems pasiekti, pvz., kiek turi išaugti pajamos žemės ūkyje, kiek žaliavos turi supirkti, perdirbti, parduoti kooperatyvai, kokiais instrumentais bus valdomos rizikos žemės ūkyje, kas keisis švietimo sistemoje, rengiančioje žemės ūkio specialistus.
Anot B.Ropės, 2016 –aisiais pasaulis ir Europa susidūrė su netikėtais iššūkiais – teko ieškoti būdų, kaip valdyti pabėgėlių srautus, susitaikyti su D.Britanijos ketinimais pasitraukti iš ES, kovoti su terorizmu, švelninti žemės ūkį ištikusios krizės padarinius, rūpintis dėl branduolinio saugumo Rytų Europoje, skatinti dialogą dėl klimato kaitos. Šie klausimai yra ir europarlamentaro darbotvarkės dalimi.
B.Ropė aktyviai reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos pašonėje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo. Delegacijos ryšiams su Baltarusija nario iniciatyva Europos Parlamentas pakvietė Europos Komisiją atsiskaityti šiuo klausimu. Į EP lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje B. Ropės siūlymu buvo įtraukta nuostata, raginanti Europos Komisiją ir Tarybą išnaudoti visas poveikio priemones tam, kad Baltarusija laikytųsi saugumo standartų, statydama Astravo AE.
B.Ropė išsakė savo nuomonę ir dėl civilinės saugos Ignalinos atominėje elektrinėje. Pasak jo, kad elektrinė būtų uždaroma sklandžiai, vien Lietuvos pastangų nepakaks, todėl būtina ieškoti papildomų finansinių šaltinių šiems darbams finansuoti.
Susitikimo metu nemažai diskutuota dėl netolygaus regionų vystymosi ir socialinės atskirties mažinimo periferijoje. B.Ropė pritarė Prienų rajono savivaldybės tarybos nario Jono Vilionio replikoms dėl netoliaregiškos regionų politikos, kurios išdava – kaimiškose vietovėse mažėjantis gyventojų skaičius, nykstanti viešoji infrastruktūra. Jo įsitikinimu, Seime turėtų būti įkurtas komitetas regionų klausimams spręsti, o valdžiai reikia susitaikyti su tuo, kad regioniniams ekonominio išsivystymo skirtumams sumažinti prireiks skirti daugiau lėšų, darbuotojams ir verslui taikyti įvairias mokestines lengvatas, kitas priemones, kurių tikslas – išsaugoti žmones regionuose ir sudaryti sąlygas įsikurti sugrįžtantiems iš emigracijos.
Europarlamentaras išsakė savo nuomonę miškų politikos klausimais, perspėjo dėl galimų neigiamų miškų ūkio centralizuoto valdymo pasekmių, kalbėjo apie būtinybę įgyvendinti Klimato kaitos susitarimą. Pasak B.Ropės, tam reikia sutelkti visas galimybes. Viena iš efektyvių kovos su klimato kaita priemonių – specialaus fondo sukūrimas, kurio lėšos skurdžioms šalims padėtų įgyvendinti tam tikras aplinkosaugines priemones. Mūsų šalies ūkininkai taip pat gali net ir be didesnių investicijų tapti mažesniais teršėjais, todėl B.Ropė skatina informacijos sklaidą ir žemdirbių švietimą regionuose.
Lietuvoje sukurtas EP nario B.Ropės biurų tinklas, jie veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės, Ignalinos regionuose, priima gyventojų ir organizacijų prašymus bei pasiūlymus europarlamentaro veiklai, organizuoja diskusijas, konferencijas, susitikimus su ūkininkais, gyventojais, organizacijomis jiems rūpimais klausimais. B.Ropė kvietė visus, suinteresuotus bendradarbiavimu, aktyviau pasinaudoti šiomis galimybėmis.
Dalė Lazauskienė