Sausio 12 d. Žemės ūkio rūmuose vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje buvo įvertinta situacija Lietuvos ir ES pieno rinkose, susitarta dėl būtinybės kurti ilgalaikę šalies pieno sektoriaus vystymosi strategiją, aptartas pasirengimas sausio 23 d. Briuselyje planuojamai Europos pieno tarybos protesto akcijai.
Lietuvos PGA tarybos pirmininkas J.Vilionis ir žemės ūkio ministras B.Markauskas.
Šios akcijos metu Lietuvos pieno gamintojai Europos Sąjungos sostinės gatvėse barstys pieno miltelius. Tokia neįprasta protesto forma ūkininkai siekia sustabdyti nugriebto pieno miltelių, supirktų į intervenciją, pardavimą, nes dėl jo kristų pieno kaina Europoje ir dar labiau pablogėtų pieno gamintojų padėtis. Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsakė ministerijos poziciją dėl pieno sektoriaus ateities, atsakė į susirinkusiems rūpimus klausimus. VĮ ŽŪKVC Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė pristatė neguodžiančius šalies pieno ūkio struktūros pokyčius, pieno pardavimus ir paramą 2016 m.
„Pienas LT“ atstovas N.Narauskas pristatė ilgalaikę pieno sektoriaus vystymosi strategijos viziją.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis posėdyje konstatavo, kad šalies ūkininkai „gyvena kaip sūpuoklėse“ ir yra priklausomi nuo perdirbėjų malonės, daugelio kitų pieno sektoriui įtaką darančių veiksnių. Jo teigimu, žaliavinio pieno supirkimo kainos šalyje vis dar yra mažesnės nei ES vidurkis, mažėja pieno gamybos apimtys ir karvių skaičius, yra nerimo dėl finansavimo ūkių modernizavimo, plėtros projektams, paramos mažinantiems pieno gamybos apimtis, augančio įvežtinės pieno žaliavos importo. Anot LPGA tarybos pirmininko, europinės pieno sektoriaus tendencijos Lietuvos pieno gamintojams nėra palankios – aukcionuose pradėjus kristi pieno produktų kainoms, perdirbėjai gali pradėti vėl mažinti pieno kainą. Tai verčia ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti bandas ir visiems kartu išgyventi.
„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, kreipdamasis į posėdžio dalyvius, paragino nepalikti pieno sektoriaus savieigai, kas vyksta pastaraisiais metais, o kurti ilgalaikę Lietuvos pieno sektoriaus vystymo strategiją, kuri pasiteisintų pasikeitusiomis aplinkybėmis ir padėtų sektoriui išlikti stipriam, konkurencingam bei lyderiaujančiam Baltijos regione. N. Narausko įsitikinimu, reikia aiškaus, taikaus ir plataus susitarimo tarp visų pieno rinkos dalyvių, valstybės institucijų, mokslo įstaigų, kokia kryptimi vystysis šalies pieno sektorius. Jei bus apsispręsta, kad pienininkystė – didžiausią pridėtinę vertę sukurianti šaka, tuomet reikia į ją atitinkamai investuoti, stengtis kuo efektyviau panaudoti turimus resursus (žemė, žmonės, pinigai), kad didėtų pieno sektoriaus indėlis į valstybės BVP. N.Narauskas kvietė susitarti be emocijų ir be politikų įtakos, rasti „aukso vidurį“, remiantis ekonominiais paskaičiavimais. Siekiant būti sėkmingiems, pirmiausia reikia sau atsakyti į esminius klausimus: kokio dydžio turi būti perspektyvus, atsiperkantis pieno ūkis; kiek ir kokios kokybės pieno reikės pagaminti per artimiausius metus; kokios jo gaminimo bei pardavimo kainos bus siekiama; kokiais būdais bus mažinama jo gamybos savikaina, logistikos, perdirbimo ir pardavimo kaštai.
„Turime nuspręsti, kad Lietuvoje superkamo pieno vidurkinė kaina yra tam tikra formulė – ES vidurkis plius minus kažkiek centų. Negalime tikėtis Kipro, Nyderlandų kainų, bet kaina pagal formulę turi būti siekiamybė ir tikslas“, – sakė N.Narauskas. Artimiausiu metu jis ketina su ilgalaikės pieno sektoriaus vystymo strategijos vizija supažindinti ir likusias interesų grupes. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos nariai iš esmės pritarė strategijos rengimui. Susitarimas dėl pieno sektoriaus strategijos sukūrimo bus pristatytas artimiausiame Pieno tarybos posėdyje, kurią lygiateisiais pagrindais sudaro pieno gamintojai, perdirbėjai, valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovai. Darbinės grupės veiklą sutiko koordinuoti Žemės ūkio ministerija.
LPGA tarybos posėdžio dalyvių diskusijose dalyvavo ir Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas M.Butkevičius (antras iš kairės).
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pritarė, kad ši ilgalaikė strategija susitraukusiam Lietuvos pieno ūkiui, kuris it Titanikas grimzta į dugną, yra labai reikalinga. Jis pasidžiaugė, kad iniciatyva kilo iš pačių pieno gamintojų, ir vylėsi, kad bus surasta visiems žemės ūkio sektoriams patraukli, juos vienijanti idėja, kuri Vyriausybės programoje suguls konkrečiais rodikliais. Ministro nuomone, pamažu atsirandant alternatyvų Rusijos rinkai, reikia didinti Lietuvoje perdirbamo pieno kiekius ir paklausių pieno produktų eksportą. Jei bus auginama daugiau galvijų, nereikės svarstyti, kur padėti užaugintus grūdus (anot ministro, daugiau žaliavos galėtų būti ir perdirbama).
Žemės ūkio ministras B. Markauskas apgailestavo, kad laikinai teko sustabdyti paraiškų pagal Kaimo plėtros programos rinkimą, nes būtina iš naujo įvertinti prioritetus ir susitarti, kokioms investicijoms lėšos būtiniausios. Taip atsitiko dėl to, kad pirmtakai jau paskubėjo išdalinti 70 proc. lėšų, numatytų KPP priemonėms. Anot ministro, paramai investicijoms į žemės ūkio valdas likę vos 158,6 tūkst. eurų (37 proc. skirtų lėšų), paramai investicijoms į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą – 38,9 tūkst. eurų (41,9 proc.), o paramai jauniesiems ūkininkams – 28,8 tūkst. eurų (44,5 proc.).
Nuo 2014 m. ministerija finansuoja žemės ūkiui reikalingų specialistų tikslines studijas A.Stulginskio ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose. B.Markauskas pažadėjo daugiau pokyčių žemės ūkio specialistų (traktorininkų, veterinarijos gydytojų, zootechnikų, agronomų) rengimo srityje – šie klausimai bus aptariami darbiniame susitikime su švietimo ir mokslo ministre. Ministras reagavo į ūkininkų priekaištus dėl to, kad neužkardomas kelias deklaruoti ganyklas ir gauti išmokas tiems, kurie nei žemę dirba, nei augina gyvulius; dėl to, kad nesukuriama valstybės paramos schema, skatinanti žemės ūkio profilio mokyklų absolventus kurtis kaime, gauti lengvatų išsiperkant žemę ir pan. Dėl įtemptos darbotvarkės ministras negalėjo ilgiau pabendrauti su posėdžio dalyviais, bet jiems paliko raštu išdėstytą savo poziciją aktualiausiais žemės ūkio klausimais.
„Gyvenimo“ informacija
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).