Baigiasi metai ir darbai

Kalendoriai visai suplonėjo. Baigiasi ir šiems metams numatyti darbai. Prienų sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ nariai jau mąsto apie atskubančius Naujuosius. Kas mums dar įdomu, reikalinga, prasminga? Ne tik klubo nariams, bet ir Prienų visuomenei, kurią visada kviečiame į renginius, paskaitas, žygius? Visa tai bus apkalbėta, ruošiantis ataskaitiniam susirinkimui sausį, o dabar dar norisi prisiminti paskutinius šių metų darbus.
Jau kelerius metus Advento metu renkamės pakalbėti apie šio laikotarpio papročius, tikėjimus, spėjimus. Apie tai, kaip mūsų seneliai kurdavo šventę, švarindami ne tik namus, bet ir sielą. Sparčiai keičiantis visuomenei, kinta ir papročiai. Advento laikas prarado ramybę, pasinėrė į pigų blizgesį ir skubėjimą.
Šiemetinį susibūrimą pavadinome „Advento papročiai. Saldaturgis“. Etnologai rašo, kad seniau per adventą vykdavo šventiniai turgūs, ir paskutinis, trečiasis, taip ir vadinosi – saldaturgis. To, ko dar trūkdavo Kūčioms, Kalėdoms, žmonės rasdavo tame turguje. Na, mūsų „turguje“ žąsų nebuvo, bet saldumynų netrūko. O kai kas įsigudrino prekiauti įdomiais receptais ar kanapių sėklomis. Ramūs advento žaidimai, pasakojimai, giesmės jaukioje muziejaus seklyčioje nuteikė prasmingam šventės laukimui. Anot kunigo R. Doveikos „Adventas šiandien mums duotas tam, kad galėtume daug ką nuveikti tobulinant save, augant dvasia, sėjant gėrį, meilę, grožį“.
Kelios dienos prieš šią vakaronę klubo nariai rinkosi į susitikimą su tailandietiško masažo ekspertu – instruktoriumi prieniškiu Deiviu Petrušiu. Lektorius papasakojo apie savo kelią į šią vakariečiams neįprastą, labai seną gydymo sistemą, būdus, kurie padeda spręsti judėjimo, vidaus organų, emocines problemas. Tačiau ne kartą pabrėžė – rezultatas priklauso pirmiausia nuo paties žmogaus, jo įdėto darbo. Klausytojus papirko gerbiamo Deivio paprastumas, nuoširdumas, noras padėti.
Paskutiniai metų mėnesiai buvo kupini veiklos, bendravimo, įspūdžių. Kaip, beje, ir visi taip greit pralėkę metai. Atrodo, kartais visko per daug, vos spėjame suktis tarp savo renginių: talkų, mankštų, švenčių, žygių, o kur dar kvietimai. Bet ir vėl – džiaugiamės, kad esame kažkam įdomūs ir reikalingi. O darbai padaromi, anot lietuvių liaudies patarlės – vienas pirštą, kitas pirštą, ir darbas baigtas.
Dainora Šaltienė