Nusilenkėm patriarchui

Vakarėjo, kai Birštono „Bočiai“ rinkosi prie J. Basanavičiaus paminklo nusilenkti Lietuvos patriarchui, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarui. Prieš 165 metus 1851 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrityje, Ožkabaliuose, pasiturinčio ūkininko šeimoje, gimė mūsų tautos pasididžiavimas, kovotojas už Lietuvos Nepriklausomybę Jonas Basanavičius.
Šis lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, kurortologas, 1939 m. buvo įamžintas skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus skulptūra Birštone ir jau 77 metus žvelgia į birštoniečius ir kurorto svečius. Laiko nesunaikintas, gražioje, jo vardu pavadintoje aikštėje tarsi stebisi, kad jo gimtadienio proga į Birštoną atkeliavo žaliaskarė Naujametė eglė. Pakvipo mišku. Jo garbei sušvito padėkos ir atminimo žvakės.
Trumpai prisiminėme patriarcho gyvenimo kelią, pasidžiaugėme, kad Birštono žemėje liko įmintos didžio žmogaus pėdos. Greitai švęsime Lietuvos Nepriklausomybės 100 -metį, prie jos prisidėjo ir J.Basanavičius. 1918 -ųjų vasario 16 -tąją išsipildė ilgai laukta ir puoselėta J. Basanavičiaus svajonė – jam pirmininkaujant 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę. Jis pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą. Laiko tėkmė nenunešė į užmarštį šio Lietuvai atsidavusio žmogaus nuopelnų. Kai 1927 m. vasario 16 d. visa Lietuva džiaugsmingai šventė 9-tąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines, jo gyvenimas užgeso. Lietuvoje buvo paskelbtas penkių dienų gedulas, o amžinojo poilsio jis atgulė Vilniuje, Rasų kapinėse. Lietuvos miestai ir miesteliai įamžino jo atminimą paminklais, biustais, jo vardu buvo pavadinta daugelis gatvių, aikščių, parkų ir visuomeninių pastatų.
Jau temo, kai „Bočių“ bendrijos nariai pakiliai dainavo „Lietuva brangi“, „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“. Prie mūsų prisijungė poilsiautojai, stebėdamiesi mūsų iniciatyva ir susitelkimu. Kadangi lapkričio 23 -ioji yra ir Lietuvos kariuomenės diena, ilgesingai nuskambėjo ir daina „Oi neverk, motušėle“. Nusilenkėme patriarchui, ir širdyje tapo ramiau, šviesiau. Aikštėje spindėjo žvakių liepsnelės, prie naujos aplinkos pratinosi šviežutėlė miško viešnia – eglė. Po to, susibūrę bendruomenės namuose prie kavos puodelio, šildėmės ir aptarinėjome Jono Basanavičiaus nueitą 76 metų gyvenimo kelią, jo indėlį į Lietuvos istoriją. Mes dar – gyvenimo kelyje ir gražių darbų virtinėje džiaugiamės kiekviena prasmingai pragyventa diena.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė