Aurelijos debiutas

Prieniškė Aurelija Kleizienė kaip dailininkė su pirmąja savo tapybos darbų paroda debiutavo Pakuonyje. Į jos parodos pristatymą miestelio bibliotekoje susirinko gausus būrys draugų, bendradarbių, Pakuonio bendruomenės žmonių. Edukacinę pamoką čia vykdė Pakuonio pagrindinės mokyklos dailės mokytojas Kęstutis Grigonis su mokiniais. Visus juos sutiko ir nuoširdžiai priėmė renginio šeimininkės Renata Žibienė ir Marytė Žaromskienė.
Dvylikoje paveikslų dominuoja peizažai ir natiurmortai. Tapybos darbai gyvi ir spalvingi, eksponuojami tokiu metų laiku, kai yra poreikis kompensuoti lapkritinį šviesos stygių.
Parodos pristatymo dalyviai autorei linkėjo kūrybinės sėkmės, pasidalijo mintimis apie pristatomus darbus; daugelio nuomone, Aurelijos paroda įkvepia ir palaiko gerą nuotaiką, o paveikslų turinys atspindi ją pačią, nes ji pati – jautri, švelni ir nuoširdi.
„Gyvenimo“ informacija

Apie autorę:
A.Kleizienė gimė Žemaitijoje, užaugo Kartenos miestelyje (Kretingos rajonas) įsikūrusiame vaizdingame Minijos slėnyje. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje, tapybos aliejumi pradmenis gavo šviesaus atminimo pedagogo ir tapytojo, tautodailininko Jurgio Račkausko, kuris po pamokų vadovavo mokinių dailės būreliui. Visam gyvenimui širdyje išliko jo išugdytas meno, grožio pajautimas.
Tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo buhalterinės apskaitos specialybę.
Studijų metais susipažino su elektrifikacijos fakultete studijuojančiu būsimu vyru Gintaru iš Prienų, sukūrė šeimą, užaugino sūnus Marių ir Andrių.
Iki šiol dirba finansų ir buhalterinės apskaitos srityje.
A.Kleizienės teigimu, kai vaikai užaugo ir sukūrė savo šeimas, atsirado daugiau laisvo laiko sau: „Galėjau įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę – kada nors piešti. Dabar šis užsiėmimas man – tikra sielos atgaiva po įtemptų dienos darbų, ypač, kai ateina ilgi rudens ir žiemos vakarai.
Prieš trejus metus, norėdama išmokti tapybos meno, pradėjau lankyti Birštono suaugusiųjų dailės mokyklą. Pažinti spalvų pasaulį mus moko mokytojas Remigijus Janušaitis, kurio patarimų dėka galiu ir nebaigus dailės studijų po truputį tobulėti. Esu jam dėkinga už tai. Atsirado poreikis stebėti besikeičiančią gamtą, plaukiančius debesis, medžių formas, gėlių žiedų sandarą, vandens raibuliavimą. Pradėjau matyti, kiek daug spalvų ir atspalvių turi mus supantis pasaulis, koks jis žavus ir nepakartojamas. Tai savo paveikslais ir noriu perteikti pirmos personalinės parodos lankytojams.
Laisvalaikį, kai netapau, patinka leisti su gera knyga, klausytis muzikos, apsilankyti spektaklyje, keliauti ar tiesiog pabūti gamtoje“.