Savo istoriją Prienai pradėjo 1502 m., kai LDK kunigaikštis Aleksandras Prienus padovanojo kunigaikščiui Mykolui Glinskiui. Prireikė daugiau nei 250 metų, kad Prienų seniūnija gautų didžiąsias Magdeburgo teises ir herbą su šv. Jurgio atvaizdu, ir dar 15 metų, kad Ketverių metų seimui priėmus įstatymą „Mūsų laisvieji karališkieji miestai Respublikos valstybėje“ kunigaikštis Stanislovas Augustas savo privilegija patvirtintų laisvojo miesto savivaldos teises ir Prienai taptų Trakų vaivadijos Prienų pavieto centru.
1791 m. lapkričio 9 d. Prienams buvo priskirtos Prienų, Lankeliškių, Virbalio, Alvito, Vilkaviškio, Liudvinavo, Daukšių, Keturvalakių, Ūdrijos, Rumbonių, Balbieriškio, Bartninkų, Darsūniškio, Ašmintos, Pilviškių, Panemunės, Vištyčio, Naumiesčio parapijos, dalis Punios ir Stakliškių parapijų bei artimiausi kaimynai – Birštonas.
Pagal 1791 m. miesto įstatymą, pavietų miestams priklausė savivalda. Svarbiausias jo įrodymas būdavo tuose miestuose vykdavę bajorų seimeliai. Todėl pavietų bajorų seimeliuose renkamas seniūnas, arba šiandienos terminais tariant – Prienų rajono savivaldybės meras, į savotišką seimelį ir pakvietė visus Prienų pavietui priklausiusių parapijų atstovus kartu paminėti reikšmingą Prienams ir daugeliui Lietuvos miestų bei miestelių datą, prisimenant ne taip jau tolimos istorijos faktus ir kelią, kurį nuėjo miestas, kol tapo toks, koks yra šiandien.
Prienų pavieto seimelio jubiliejaus paminėti atvyko Prienų, Birštono, Alytaus, Marijampolės, Vilkaviškio, Kaišiadorių – buvusių Prienų pavieto parapijų – atstovai.
Renginį senoviniu šokiu pradėjo ir vėliau ne kartą jį pagyvino Marijampolės kolegijos ir Kvietiškio dvaro istorinių šokių kolektyvas „Reveransas“ (vad. Daina Misiukevičienė). Ir neatsitiktinai, kadaise Kvietiškis buvo Prienų seniūnijos pakraštys.
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, sveikindamas susirinkusius miestiečius ir svečius, sakė, kad savivalda – labai svarbi institucija kiekvienam gyventojui, nes nuo savivaldos veiklos, jos darbo efektyvumo priklauso gyventojų gyvenimo kokybė, gerovė, nuo savivaldos darbo priklauso, kaip gyventojai vertina savivaldą, valstybės institucijas ir Valstybę.
Marijampolės apskrities archyvo direktorius Rimvydas Urbonavičius papasakojo apie Prienų seniūnijos valdytojų ir Marijampolės įkūrėjų Butlerių valdymo laikotarpį.
Kraštietis istorikas Vytautas Kuzmickas pasidžiaugė pirmą kartą minimu savivaldos jubiliejumi, ko nebuvo galima daryti nei cariniais, nei tarybiniais laikais. Jo teigimu, galima minėti ne tik Prienų pavieto, kaip didžiausio tų laikų administracinio vieneto, ir Prienų, kaip laisvo miesto, bet ir Prienų teismo 225 -ąsias metines bei 20 -ąsias metines nuo to laiko, kai buvo patvirtintas dabartinis Prienų herbas. Galima minėti ir 240 -ąsias Prienų parapijinės mokyklos metines. Savo pranešime jis taip pat apžvelgė svarbiausius Prienų pavieto istorinius momentus ir daugiausia prie to prisidėjusius žmones.
Garbiems šventės svečiams, atvykusiems iš artimesnių ir tolimesnių Prienų pavieto kampelių, buvo padovanoti suvenyriniai puodeliai su senuoju Prienų herbu.
Laima Duoblienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).