Aš už žodį, širdimi brandintą

Bendrystė su Seinų krašto lietuviais

Naujai perrinktas Seinų lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius.

Į Lenkiją lietuviai traukia ne tik pigesnių maisto produktų. Ne vieną sieja ilgalaikiai kultūriniai ryšiai su Seinų krašto lietuviais, troškimas padėti išlaikyti lietuvybę.
Lapkričio pradžioje Seinuose, Lietuvių namuose, vyko graži šventė – Seinų spaustuvės įkūrimo ir žurnalo „Šaltinis“ įsteigimo 110 -osios bei 10 -osios atgimimo metinės.
Atsakingoji „Šaltinio“ redaktorė Jolanta Vektorienė pasidžiaugė lietuvišku žodžiu, atlaikiusiu Seinų ir Punsko krašto istorinių įvykių išbandymus ir šiandien jungiančiu abiejų šalių lietuvius: rašoma ir apie iškilias Lietuvos asmenybes bei įvykius.
Padėką žurnalo leidėjai – Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijai, redakcijai, skaitytojams atsiuntė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Organizacijų, bendruomenių vardu sveikino Suvalkijos ir Dzūkijos atstovai Gintaras Skamaročius, Alfonsas Vitkauskas. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys, istorikas Jonas Jurevičius, už visokeriopą ilgametę pagalbą bei palaikymą Seinijoje vadinamas Suvalkų krašto ambasadoriumi bei kitais garbingais vardais, šia proga pristatė savo knygą „XXa. Pradžios lietuvių gyvenimas „Šaltinio“ puslapiuose“. Ją rengiant autoriui teko perskaityti apie 8500 puslapių literatūros. Kaip visada, pranešėjas susirinkusiems pažėrė ir humoro dozę. Priminsiu, kad gana įdomi ir kita jo knyga „Toks gyvenimas“, nušviečianti Alytaus rajono kultūrinių, švietimo, žemės ūkio objektų istorijas bei valdininkų ir eilinių piliečių tarpusavio santykius.
Šventę nuspalvino vietos meno kolektyvai: kapela (vad. Vytautas Gavutis), vyrų kvartetas (vad. Gediminas Nevulis), moterų kvartetas (vad. Eugenija Pakutkienė). Koncertą užbaigė Alytaus miesto kapela „Smiltelė“, vadovaujama Onutės Tenenienės.
Tai tik faktai, o nenusakomo, nepakartojamo bendrystės jausmo neaprašysi. Jį reikia išgyventi: rožių žiedai, suvenyrai, apkabinimai, bučiniai, bendra širdį glostanti lietuviška daina prie kavos puodelio iki sutemų. Pasijutome tarsi būtume vieningesni, darnesnėj Lietuvoj.
Už šildančią šventę, nuostabų bendrystės jausmą „Šaltiniui“ tariame nuoširdžiausią dzūkišką ačiū.
Biliūno žiburiu tu sušvitai Tėvynei,
Brazdžionio lūpomis šaukei lietuvį burtis prie lietuvio,
Lietuvių kalbą, papročius tu gynei
Šioj sudėtingoj, neramioj gadynėj.
Ačiū už žodį, gražiai išaugintą,
Ačiū už tiesą, širdimi brandintą,
Ačiū už aidą Tėvynės padangėj,
Ačiū už meilę Lietuvai mūs brangiai.
Bronislava Tamulynienė, Alytus