Merai svarstė kitų metų biudžetą bei siūlė jį tobulinti

Lapkričio 3 dieną Vilniuje posėdžiavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, vienijanti 60 Lietuvos merų. Tarybos posėdyje dalyvavusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė kartu su kolegomis merais svarstė kitų metų savivaldybių biudžetų naujoves bei siūlymus tobulinti biudžeto metodiką.
Tarybos nariai iš esmės pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, tačiau buvo nutarta prašyti Vyriausybės ir Seimo kuo skubiau pakeisti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes įgyvendinti investicijų projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos ir Valstybės investicijų programos lėšomis.
Parengtas Biudžeto įstatymas numato, kad 2017 metais savivaldybių biudžetų pajamos sudarys 2,5 mlrd. eurų. Tai yra 6,3 proc. (arba 148,471 mln. eurų) daugiau nei 2016 metams planuoti 2,3 mlrd. eurų.
2017 metais savivaldybėms bus skiriama 78,14 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų (2016 metais buvo skirta 75,49 proc.). Savivaldybės gaus 41,211 mln. eurų GPM daugiau dėl to, kad buvo padidintas kultūros darbuotojų darbo užmokestis, minimali mėnesinė alga bei mėnesio maksimalus neapmokestinamas pajamų dydis.
2017 metais savivaldybėmis – donorėmis bus Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Vilniui liks 45,93 proc. GPM dalies, Kaunui – 75,11 proc. GPM dalies, Klaipėdai – 91,15 proc. GPM dalies.
Savivaldybės gaus 1,666 mln. eurų bendrosios dotacijos kompensaciją, skirtą išmokėti 15 procentų dalį dėl ekonomikos krizės sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti.
Kita naujovė yra ta, kad į savivaldybių prognozuojamų pajamų rodiklį nuo 2017 m. nebus įskaičiuojamos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą. Šios įmokos liks kaip savivaldybės biudžeto pajamos, kurias savivaldybė planuoja savarankiškai.
LSA tarybai svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektą, buvo akcentuota, jog nuo kitų metų GPM įplaukų įskaitymas į savivaldybių biudžetus bus atliekamas ne pagal faktinius, o pagal prognozuojamus duomenis. Savivaldybėms priklausančios GPM įplaukos (išskyrus pajamas už verslo liudijimus) pateks į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, iš kurios lėšos bus pervedamos kiekvienai savivaldybei pagal apskaičiuotą konkrečios savivaldybės dalį „bendrame katile“.
Tarybos nariai atkreipė dėmesį ir į esminį minėto įstatymo projekto trūkumą, susijusį su Bendrosios dotacijos kompensacija (BDK) – pajamos realiai auga toms savivaldybėms, kurios negauna BDK, nes augant prognozuojamoms atskirų savivaldybių pajamoms BDK joms atitinkamai mažinama. Todėl taryba, nors iš esmės ir pritarė Metodikos įstatymo projektui, nutarė siūlyti 2016 m. numatytas savivaldybėms BDK sumas transformuoti į bendrąsias dotacijas, kurios nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms.
LSA tarybos nutarime taip pat siūloma papildyti įstatymą teisinėmis prielaidomis skirti savivaldybėms ne tik didesnį GPM procentą, bet ir, prireikus, pakankamo dydžio valstybės biudžeto bendrąsias dotacijas.
Posėdyje Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus pristatė merams pabėgėlių integracijos savivaldybių teritorijose aktualijas.
Taip pat buvo apdovanotos geriausiai moterų ir vyrų lygybės priemones įgyvendinančios savivaldybės. Šio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos moterų lobistinės organizacijos rengiamo konkurso laureatais tapo Pasvalio, Alytaus, Utenos, Tauragės, Jonavos rajonų ir Druskininkų miesto savivaldybės.
Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informaciją