Rugsėjo 19 – 26 dienomis EBI Fransisco Ferreira Drummond mokykla (Portugalija, Terseiros sala) organizavo projekto „Klimato kaita“ tarptautinį susitikimą. Į susitikimą buvo pakviesti Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos (Sicilija) ir Lietuvos – projekto šalių partnerių – mokyklų vadovai ir mokytojai, dirbantys projekte. ,,Ąžuolo“ progimnazijai atstovavo direktorė Irena Tarasevičienė, projekto vadovė Adelė Berezovskaja ir projekto komandos narė Danguolė Gribinienė.
Šalių partnerių mokyklų vadovai susitikimo metu pristatė savo mokyklas, diskutavo tarpusavyje, kaip mokyklos administracija galėtų prisidėti prie sėkmingo Erasmus+ projektų planavimo ir įgyvendinimo, aptarė problemas ir sunkumus, pasitaikančius organizuojant projektus. Išaiškėjo, jog kai kurios problemos yra panašios ir būdingos visų šalių mokykloms. Projektų įgyvendinimas reikalauja daug papildomo laiko sąnaudų, atsakingumo, pasišventimo ir entuziazmo. Todėl nėra lengva mokyklose suburti ir mokytojų, ir mokinių komandas. Neretai daugelį darbų turi atlikti projektinėms veikloms labiausiai pasiaukojantys asmenys. Mokyklų vadovai dalijosi patirtimis, kaip galima palaikyti, paskatinti entuziazmą, motyvuoti žmones darbui ir aktyviau įtraukti mokyklų bendruomenes į projektines veiklas.
Šiltų įspūdžių paliko organizuotos ekskursijos po salą. Įsitikinome, kad Terseiros sala, kaip ir visos Azorų salos, dėl savo kaprizingo klimato nėra tinkama vieta maudynių ir paplūdimių mėgėjams. Azorai patiktų gamtos mylėtojams, mėgstantiems stebėti, grožėtis gamta. Ji laukinė, žmogaus nepaliesta, kraštovaizdis švelniai žalių ir melsvų atspalvių su vingiuotomis gatvelėmis, kurios pavasarį pasipuošia įvairiausių rūšių ir spalvų kvapiais hortenzijų žiedais.
Portugalijos Azorus sudaro devynios salos Atlanto vandenyne, tai – į vakarus labiausiai nutolusi Europos siena. Salų ekonomika didžiąja dalimi remiasi turizmu, taip pat žemės ūkiu (vynuogių, citrusinių vaisių, kukurūzų, kviečių, cukrašvendrių auginimas, gyvulininkystė) ir žvejyba. Salų paviršius kalnuotas, išraižytas gilių griovų. Pakrantės uolėtos. Salų kilmė vulkaninė, užgesusių ugnikalnių krateriuose tyvuliuoja ežerai. Salose jaučiamas seisminis aktyvumas.
Klimatas Azorų salose švelnus ir šiltas (vidutinė temperatūra žiemą 18 – 19 OC, vasarą 24 – 25 OC). Atmosferos kritulių požiūriu klimatas panašus į Viduržemio jūros klimatą, nes vasaros visada sausos. Kalnuose iškrinta sniego, žemesnėse vietose šalnų nebūna. Santa Marijos, San Migelio ir Terseiros salose yra tarptautiniai oro uostai, kuriuos aptarnauja vietinė aviakompanija SATA. Tarp rytinės ir centrinės dalies salų yra vandens susisiekimas. Terseiros sala portugalams ypatingai svarbi. Portugalai ypač didžiuojasi senuoju Angra do Heroismo miestu, kurį UNESCO įtraukė į kultūros paveldo sąrašą.
Susitikimo dalyviai turėjo galimybę išklausyti labai įdomią paskaitą klimato kaitos tema. Sužinojome, kad Azorų salose vykstantys klimato kaitos procesai reikšmingai daro įtaką Europos, Amerikos ir kitų žemynų klimato pasikeitimams. Drauge su Azorų salų universiteto profesoriumi Felix Rodrigues diskutuota apie tai, kaip svarbu suprasti galimus klimato atšilimo padarinius ir kaip kiekvienas žmogus teisingu gyvenimo būdu ir požiūriu į supančią aplinką gali prisidėti prie grėsmės mažinimo. Projekto dalyvių nuomone, šis projektas yra puiki galimybė atkreipti mokyklų bendruomenių dėmesį į klimato kaitos problemą ir paskatinti savo veiksmais prisidėti prie pasaulinių pastangų pristabdyti klimato kaitą. Prieita prie bendros nuomonės, kad moksleiviai mokykloje turi sužinoti, kaip jie gali prisidėti prie aplinkos saugojimo ir klimato kaitos sustabdymo. Tačiau dar svarbiau, kad pamatytu pavyzdžiu jie sektų ne tik mokykloje, bet ir užvėrę jos duris.
Projektų koordinatoriai – mokytojai aptarė jau įgyvendintas projektines veiklas, planavo, kokių veiklų įgyvendinimu bus tęsiamas projektas, aptarė kito projektinio susitikimo, kuris vyks Lietuvoje, planus.
Irena Tarasevičienė
„Ąžuolo“ progimnazijos direktorė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).