Auksinis ruduo, bet ne visada jis būna auksinis. Spalio mėnuo šiemet šaltesnis nei kitais metais, bet Birštono „Bočiai“ ryžtingi ir tai, ką būna sumanę padaryti, visuomet įgyvendina. Praėjo jau penkeri metai, kai netekome buvusio LR Seimo nario Juozo Palionio ir kai mes, „Bočiai“, pastatėme atminimo akmenį nuošaliose Panemunio kapinaitėse. Jau dešimt metų puoselėjame tradiciją – prieš Visų Šventųjų dieną, spalio mėnesio pabaigoje aplankyti Gudakalnio, Nemajūnų ir Panemunio kapinaites. Ir šiais metais, nebodami prasto oro, atlikome savo pareigą.
Spalio 21 -osios dangus nuo pat ryto buvo apniukęs, krito ir pirmosios snaigės. Privažiavimas prie Gudakalnio kapinaičių buvo sunkokas, bet įmanomas. Keturiais automobiliais, vairuojamais Leono Baručio, Kazimiero Lukošiaus, Vytauto Lišausko ir Arnoldo Ribinsko, palengva nusileidome paverkniais ir siauru keliuku pasiekėme kapinaites. Aplink bolavo pirmasis sniegas. Supo tyla ir ramybė. Parimę koplytstulpiai ir kryžiai, paženklinti ir nepaženklinti kauburėliai, nukritusių lapų patalas tarsi laukė mūsų. Apsiginklavę šluotomis, šakutėmis ir grėbliais traukėme lapus į kupetas ir nešėme už kapinaičių tvoros į daubas. Nurinkome dirbtines gėles ir sudegusių žvakių įdėklus. Uždegėme žvakeles ir susikaupėme bendrai maldai už tuos, kurie čia atgulė Amžinojo poilsio.
Negaliu atsidžiaugti žmonėmis, kurie, nebodami savo negalių, slegiami metų naštos, geranoriškai atsiliepia į organizuojamas talkas, dvasingai prisiliečia prie laikmečio paminklų, rūpinasi jų išsaugojimu. Talkų organizatorė Bronelė Lukošienė pasirūpina šiukšlių maišais ir darbo pirštinėmis. Talkininkės: Anelė Garškova, Genovaitė Vaitkelevičienė, Aldona Milda Valatkienė, Marija Novožilova, Genovaitė Valatkienė, Antanina Stanienė, Judita Vyšniauskienė, Bronė Raudonikienė, Angelė Glatkauskienė, Onutė Kurapkienė, Monika Žiūkienė, Lina Danilovienė, Veronika Valatkevičienė, Janina Giknienė, Monika Babonienė niekada nebūna abejingos sąšaukai geriems darbams atlikti.
Malda atsisveikinę su besiilsinčiais Gudakalnio kapinaitėse, riedėjome Nemajūnų link. Dangus buvo vienodai apsitraukęs, palengva vis krito ir krito snaigės. Jos šiais metais pirmosios. Lauke buvo žvarbu, bet sniegas ne lietus, todėl galėjome tęsti savo misiją. Susikaupėme prie a.a. LR Seimo nario, mūsų krašto geradario Juozo Palionio kapo. Skausmingai nuskambėjo Juozo Palionio eilės, kurias skaitė Aldona Milda Valatkienė („Gyvenimas“), Leonas Barutis („Nepaklausiau“) ir Julija Barutienė („Netarti žodžiai“). Onutės Kurapkienės vedini sugiedojome „Marija Marija..“, sukalbėjome maldas ir pasidalinome prisiminimais apie žmogų, per anksti išėjusį Anapilin, bet palikusį gilias pėdas tėviškės žemėje. Mūsų atlygis jam – PRISIMINIMAS, degančios žvakelės ir maldos už Jį bei šalia besiilsinčius jo tėvelius.
Kapinės – tai mirusiųjų miestas, ir Nemajūnų kapinėse aplankyti turime daug ką. Šiais metais atsisveikinome su bendrijos nare Rima Jadvyga Stabinske, prisimename ir prieš kelius metus mirusį „Sidabrinės gijos“ dainininką Antaną Seilių. Lankome juos, degame žvakeles, meldžiamės. Nepraeiname ir pro Aldonos Mildos Valatkienės artimųjų kapus. Pagerbiame jos vyrą Praną, sūnų Audrių, motinėlę Anelę. Savo pabuvimu sušildome savo bendražygės jausmus, paliudijame, kad esame neabejingi jos skausmui. Uždegame žvakeles ir susikaupiame maldai prie nusipelniusio Lietuvai veterinaro Elijošiaus Nonevičiaus, Birštono kurorto įkūrėjo Adomo Bartusevičiaus ir jo žmonos Magdalenos, muziejininko Juozo Šleikaus kapų. Uždegame atminimo žvakę Stanislavui Moravskiui, kurio palaikai ilsisi Nemajūnų kapinių koplyčioje.
Iš Nemajūnų pasukome į už trijų kilometrų esančias mūsų šefuojamas Panemunio kapinaites. Prieš penkerius metus šią vietą pažymėjome, pastatydami atminimo paminklą su įrašu „XVIII a. Panemunio kapinės. Įamžino Birštono „Bočiai“ 2011m.“ Laiko tėkmė nusinešė kryžius, išlygino kauburėlius, tik žmonių atmintis iš kartos į kartą mena, kad čia buvo laidojami patys neturtingiausi šio krašto žmonės. Norisi geru žodžiu paminėti šių žemių savininkę Onutę Žukauskienę (Bartusevičiūtę), kuri nesuarė ir neišlygino šio pušų gojynėlio.
Savo gerų darbų misiją tęsiame, suartėdami su pačiais mažiausiais Birštono gyventojais vaikų darželio „Vyturėlis“ vaikučiais ir spalio 28-ąją drauge su jais pagerbiame mirusiuosius senosiose miesto kapinėse. Kapelius sušildėme žvakučių liepsnelėmis, papuošėme vaikučių rankomis pagamintais vainikėliais, aplankėme miestui nusipelniusius žmones, susikaupėme prie koplytstulpio tremtiniams. Idėjos suburti vaikus ir senolius kilniems darbams atlikti autorė – Birštono meno mokyklos dizaino studijos vadovė Vilma Krasauskienė. Gražus bendravimas gimdo kilnius darbus.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).