Fotografija – galimybė geriau pažinti gamtą ir gyvūnus

Kalnai, kalneliai ir pakalnės, plyni laukai ir aukštaūgių medžių pilni miškai. Lietuvos gamtovaizdis – viena iš priežasčių, dėl kurių į mūsų šalį plūsta turistai iš užsienio šalių. Žavėtis unikaliu kraštovaizdžiu mėgstame ir patys, vis dėlto daugelis gamtos paslapčių mums yra nežinomos, tačiau jas padėti įminti gali fotografai.

Lemtinga dovana
Miglė Tarasevičiūtė – ketvirtakursė miestų ir rekreacinės miškininkystės ketvirto kurso studentė, kilusi iš Jiestrakio kaimo, dažnai socialinėje erdvėje besidalinanti gamtos ir gyvūnų fotografijomis.
„Nuo mažų dienų daug laiko leidžiu gamtoje, mėgstu ją stebėti“,- sako jau ne pirmus metus fotografuojanti Miglė. Pirmasis fotoaparatas į merginos rankas pakliuvo prieš aštuonerius metus – tai buvo tėvų dovana. Pirmuosius žingsnius fotografijoje mergina žengė fotografuodama ir ją supančią gamtą: „Mane žavi pats fotografavimo procesas, taip pat buvimas gamtoje, jos stebėjimas“,- pasakoja Miglė Tarasevičiūtė. Anot jos, gamtos fotografija suteikia galimybę geriau pažinti gamtą ir gyvūnus, tačiau reikalauja taip pat labai daug kantrybės, atidumo, įgūdžių likti nepastebėtai. „Kiekvieną kartą vykstant fotografuoti nežinai, ar grįši su pavykusiais kadrais, ar tuščiomis, todėl labiau mėgaujuosi pačiu foto grafavimo procesu ir buvimu gamtoje, nei gautu rezultatu. Svajoju kada nors nuvykti į Afriką ir ten nufotografuoti laukinius Afrikos gyvūnus…“, – sako M. Tarasevičiūtė.
Svarbu būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku
Fotografuojant laukinius gyvūnus svarbu pasirinkti tinkamą laiką bei vietą, kurioje juos gali sutikti. „Dažniausiai tenka prie jų sėlinti ir stengtis išlikti nepastebėtai, o tai nėra taip paprasta“,- patirtimi dalijasi Miglė. Pasak fotografės, susitikimas su laukiniu žvėrimi „akis į akį“ sukelia įvairias emocijas – užplūsta ir adrenalinas, ir baimė. Vienas tokių susitikimų įvyko pamiškėje – važiuodama pro šalį Miglė pamatė kažką gulintį ant šieno rulono. Kadangi atstumas buvo didelis, nufotografavusi ir priartinusi nuotrauką ji pamatė miegančią lapę. Tikras fotografas nebūtų fotografas, jei nesivadovautų smalsumu: „Nusprendžiau sėlinti prie jos – ėjau per pievą, vis pasislėpdama už šieno rulonų, prisiartinus net batus nusimoviau, kad tik jos nepažadinčiau“,- pasakoja mergina. Pradėjus fotografuoti, fotoaparato spragsėjimas miegančią lapę prikėlė – ji pasirąžė ir atsisuko į merginą: „Nušokusi nuo šieno rulono ji pradėjo artintis manęs link, pasidarė baisu, kadangi nežinojau, ar lapė yra sveika, todėl teko išlįsti iš priedangos, kad ji mane pamatytų. Supratusi, kad prie manęs geriau nesiartinti, ji nubėgo miško link, o aš grįžau namo su plačia šypsena veide ir susitikimo kadrais fotoaparate!“,-džiaugsmingai pasakoja Miglė.

Tik fotoaparato – nepakanka
Norint padaryti gerus ir kokybiškus kadrus, paprasto fotoaparato nepakaktų. Fotografuojant laukinius gyvūnus, susiduriama su įvairiomis problemomis, viena jų – baikštumas. Pasak merginos, tam reikia turėti teleobjektyvą, leidžiantį fotografuoti iš gana didelio atstumo, kad gyvūnai neišsigąstų. Tik gero objektyvo gamtos ir gyvūnų fotografavimui neužtenka, todėl taip pat yra reikalingas ir fotoaparato stovas: „Jo dėka galima fotografuoti ir tamsesniu paros metu, kuomet žvėrys būna aktyvesni ir yra didesnė tikimybė juos pamatyti“,- teigia jaunoji fotografė.
Nors dažniausiai socialinėje erdvėje matome Miglės darytas gamtos ir gyvūnų fotografijas, kuo toliau, tuo labiau ji pradeda domėtis ir žmonių fotografavimu, todėl atsiradus galimybei įamžinti žmones – ji jos nepraleidžia. Anot merginos, ją labiausiai žavi ryšys su fotografuojamu objektu – tenka ne tik susipažinti su įdomiomis asmenybėmis, bet ir arčiau pabendrauti su kiekvienu. Didžiausias Miglės palinkėjimas norintiems užsiimti fotografija – kuo daugiau fotografuoti ir mėgautis fotografijos procesu.
Ačiū už pokalbį.

Elena Jančiukaitė